Smuikininkė M. Nemanytė ispanams tapo geruoju angelu

Lietuvių smuikininkei Marijai Nemanytei likimas lėmė dirbti šalia muzikos legendų. 34 metų atlikėja griežia Valensijos operos teatro „Palau de les Arts Reina Sofia“ orkestre, kuriam iki mirties šių metų liepą vadovavo vienas iškiliausių šių laikų dirigentų Lorinas Maazelis.

Daugiau nuotraukų (1)

Asta Andrikonytė

Oct 8, 2014, 1:56 AM, atnaujinta Jan 28, 2018, 5:20 AM

Daug kam buvo netikėta išvysti Mariją šį rudenį Vilniuje muzikuojančią su Izraelio filharmonijos orkestru, diriguojamu legendinio Zubino Mehtos. Smuikininkė tąkart prisipažino, kad tarp šio garsaus orkestro muzikantų atsidūrė pirmą sykį būtent Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Prisijungti prie gastroliuojančio kolektyvo ją pakvietė pats Z.Mehta.

Karjera – be pauzių

Lietuvė su dirigentu Z.Mehta susipažino Valensijoje. Mat ten maestro iki šios vasaros kasmet diriguodavo spektaklius ir koncertus „Viduržemio jūros festivalyje“, kuris lydi operos teatro sezoną. Z.Mehta buvo šio festivalio prezidentas.

Nedaugelis lietuvių bendrauja su tokio kalibro asmenybėmis. Be to, M.Nemanytei pavyko įkurti Ispanijoje tarptautinį kamerinės muzikos festivalį, ji spėjo sukurti Valensijoje ir gražią šeimą.

Viso to galėjo nebūti, jei ne dešimtmetis, kurį Marija praleido smuikininko Gidono Kremerio vadovaujamame kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“. Šis kolektyvas šeštadienį koncertuos Vilniaus kongresų rūmuose su viena žymiausių šių laikų pianisčių Marta Argerich.

Kupinas kelionių, kūrybos pažinčių ir nuostabios muzikos gyvenimo etapas tarp Baltijos jaunimo kamerinio orkestro muzikantų tapo Marijai tiltu į dabartį. Būtent senų pažinčių dėka ji atsidūrė Valensijos orkestre ir panoro susieti su juo savo karjerą.

M.Nemanytei pasisekė, kad kaip tik tuomet, kai ji nusprendė skirtis su klajoklės gyvenimu, Valensijoje iškilo įspūdingi architekto Santiago Calatravos suprojektuoti kultūros rūmai, buvo ieškoma muzikantų steigiamam šių rūmų orkestrui.

Perklausos vyko visose pasaulio sostinėse net keturiais turais – paskutiniajame sėdėjo pats L.Maazelis. „Gavau mėgstamą darbą visam gyvenimui“, – džiaugėsi patekusi tarp laimingųjų Marija.

Padeda nuskriaustiesiems

Vis dėlto iki kūrybos pilnatvės lietuvei Valensijoje kai ko stigo. Ji buvo pratusi orkestre „Kremerata Baltica“ groti daug kamerinės muzikos įvairiuose ansambliuose – neveltui šis orkestras iš kitų išsiskiria gyvu, subtiliu skambesiu.

Deja, Marija įsitikino, kad Valensijos regione kamerinė klasika nėra populiari. Ten puoselėjama tradicinė kultūra – žmonės nuo mažumės groja pučiamaisiais instrumentais, yra daugybė pučiamųjų orkestrų, kurie dalyvauja religinėse procesijose, groja pramoginę muziką.

Tačiau Marija nenuleido rankų – sukūrė festivalio projektą ir pasiūlė jį Kuljero, kuriame vasaroja su savo šeima, merijai. Idėja miestui iš karto patiko – festivaliui buvo suteiktos nemokamos salės. To Marijai užteko pradėti Kuljere naują tradiciją.

Mat lietuvė nutarė rengti labdaringą festivalį, kuriame muzikuojama be atlygio, o surinktos lėšos skiriamos Ispanijos vaikų organizacijoms.

„Atlikėjams patinka filantropiška festivalio idėja, o mes su vyru seniai svajojome padėti vargstantiems žmonėms. Ispanijoje krizė nesibaigė – net ir nedidelė parama visus pradžiugina“, -- aiškino Marija.

Pernai jos organizuojamas festivalis prisidėjo prie žaidimų aikštelės sunkiai sergantiems vaikams įrengimo.

Pasitelkė senus bičiulius

M.Nemanytei ir festivalyje praverčia seni kūrybiniai ryšiai. Jos kvietimu rečitalį Kuljere jau surengė maestro Gidonas Kremeris, koncertavo „Kremerata Baltica“ laikų bičiulis smuikininkas Džeraldas Bidva, kiti seni pažįstami.

„Norime išlaikyti aukštą festivalio lygį, rodyti gerą pavyzdį jauniems vietos muzikantams ir pratinti publiką prie klasikinės muzikos“, – vardijo renginio tikslus smuikininkė.

Daugelis „Kremerata Baltica“ senbuvių, kaip ir ji, šiandien galėtų papasakoti savo sėkmės istorijas. Profesijos aukštumų pasiekė šiame kolektyvę groję ir tebegrojantys lietuviai Rūta Lipinaitytė, Ūla Žebriūnaitė, Dž.Bidva, Agnė Doveikaitė, Danielis Rubinas, kiti muzikantai.

Dabar jų pėdomis orkestre žengia nauja karta. Ar ji prilygsta pirmtakams, bus galima pasvarstyti šeštadienio koncerte.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.