27-asis tarptautinis „Vilnius Jazz“ festivalis siūlo unikalią progą palyginti tris džiazo legendas.
Slovakų džiazo kolona
Penktadienį 22 val. restorane „Soul & Pepper“ P.Lipa pristatys ilgiausiai – nuo 1978-ųjų – gyvuojantį savo kolektyvą „Peter Lipa Band“, kuris iki šiol yra nepaprastai populiarus gimtinėje. Gal dėl to, kad jo lyderis pirmasis džiaze prabilo iš scenos slovakų kalba?
Be to, šie muzikantai labai mėgsta bliuzą ir dažnai įtraukia į savo programas greta originalios kūrybos džiazo standartų ar net „Beatles“ dainų aranžuočių, o grupėje groja Slovakijos džiazo elitas.
Įdomu, kad pats P.Lipa pagal išsilavinimą yra inžinierius ir žurnalistas. Tačiau jis nuo vaikystės gyveno muzika, grojo įvairiais instrumentais. Džiazo scenose atlikėjas pradėjo rodytis dar 7-ajame dešimtmetyje kaip daugelio grupių pagrindinis vokalistas.
Slovakui nusišypsojo laimė padainuoti koncerte Bratislavoje su pačiu Bobby McFerrinu, o „Jazz Forum magazine“ buvo įtraukęs P.Lipą į geriausių džiazo vokalistų vyrų penketuką.
Nepaisant visų laimėjimų, pirmąjį savo albumą P.Lipa išleido tik sulaukęs 40-ties. Pasak menininko, taip nutiko dėl komunistų cenzūros. Jam nepadėjo nei 1976-aisiais jo įkurtas džiazo festivalis„Bratislava Jazz Days“, nei radijuje rengtos džiazo laidos.
Tačiau 1989-aisiais įvykusi Aksominė revoliucija atvėrė Slovakijos džiazui ir P.Lipai naujas galimybes, juolab kad dainininkas tapo Slovakijos džiazo draugijos prezidentu.
Šiandien jo diskografijoje – jau 25 albumai, įdainuoti slovakų ir anglų kalbomis. P.Lipos kompaktinė plokštelė „Lipa spieva Lasicu“ buvo įvertinta penkiais slovakiškais „Grammy“. Dainininkas surengia per metus daugiau kaip šimtą koncertų Slovakijoje ir užsienyje.
Naujo etapo atspindys
V. Ganelinas prisistatys „Vilnius Jazz“ nauju amplua. Šeštadienį 20 val. Rusų dramos teatro scenoje jis pasirodys su pripažintais etninės muzikos žinovais izraeliečiais – dainininke Esti Kenan-Ofri bei populiariausiu Izraelyje ūdo virtuozu Gershonu Waiserfireriu. Prie jų prisijungs vilnietis perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.
Lietuvoje V.Ganeliną geriausiai žinome kaip miuziklo „Velnio nuotaka“ kompozitorių ir legendinio GTČ trio su Vladimiru Čekasinu bei Vladimiru Tarasovu lyderį. Šis ansamblis gyvavo 1971-1986 metais, įsitvirtino pasaulio džiazo muzikos istorijoje kaip viena ryškiausių visų laikų neamerikietiško džiazo grupių.
GTČ buvo pirmasis Sovietų sąjungos kolektyvas, išpopuliarėjęs Europoje savo autentiška, neimituojančia amerikietiško džiazo kūryba. 1987-aisiais V.Ganelinui emigravus į Izraelį, GTČ veikla nutrūko. Jo idėjas pratęsė grupė „Ganelin Trio Priority“, kurioje maestro muzikuoja su saksofonininku Petru Vyšniausku ir vokiečių būgnininku Klausu Kugeliu.
Izraelyje V.Ganelinas groja ir kituose trio bei daugelyje duetų, produktyviai kuria muziką, inicijuoja „free“ džiazo bei tardisciplininius meno projektus, rengia Izraelyje tarptautinį „Jazz Globus“ festivalį, profesoriauja Jeruzalės muzikos ir šokio akademijoje.
Matematikas improvizuotojas
Emilis Viklicky's spalio 22-ąją sostinės salėje „Piano.lt“ užbaigs festivalį su savo trio.
Šio pianisto kūrybos skiriamasis bruožas – moderniojo džiazo, akademinės muzikos ir Moravijos folkloro sintezė. Tiesa, kartais jis būna visiškas modernistas, rašo ir akademinius kūrinius įvairiausioms instrumentų sudėtims – nuo mažų kamerinių ansamblių iki simfoninių orkestrų, be to, sėkmingai komponuoja kino filmams bei televizijos serialams. Čekų džiazo patriarchas, kaip ir jo kolega iš Slovakijos, ne iš karto pasuko muzikos keliu. E. Viklicky's baigė aukštuosius matematikos mokslus, bet tai nesutrukdė jam tapti viena svarbiausių Čekijos džiazo figūrų, nuo jaunystės reikštis įvairiose džiazo scenose.
Pianisto gyvenimą pakeitė galimybė studijuoti „Berklee College of Music“ Bostone, padėjusi jam užmegzti ateičiai naudingų ilgalaikių kūrybos ryšių. Jis įgrojo albumų su Billu Frisellu, Jamesu Wiliamsu, Joe Newmanu, Scottu Robinsonu, išpopuliarėjo gimtinėje, tapo Čekijos džiazo draugijos prezidentu, apkeliavo daug tolimų šalių.
E.Viklicky'o skambinimas kritikams kelia daugybę asociacijų – jis lyginamas su Budu Powellu, Tommy Flanaganu, Billu Charlapu, Keithu Jarrettu, Bradu Mehldau ir kitais pripažintais džiazo virtuozais, o jo trio energija – su anksti pasitraukusio iš gyvenimo fenomenalaus švedų pianisto Esbjorno Svensono trio muzikavimo dvasia.
