V.Ganelino sugrįžimas šį kartą buvo išskirtinis. Jis pristatė „Vilnius Jazz“ scenoje kartu su bendražygiais izraeliečiais vokaliste ir šokėja Esti Kenan-Ofri, multiinstrumentininku Gershonu Waiserfireriu bei vilniečiu perkusininku Arkadijumi Gotesmanu vieną įspūdingiausių šiemečio festivalio projektų. Kūrinį, kuriam apžvelgiant svečių pasirodymus tiktų daugybė epitetų: filosofiškiausias, mistiškiausias, sakrališkiausias ir t.t.
V.Ganelinas publikos akyse režisavo muzikinę misteriją, kurioje susiliejo Rytų muzikiniai motyvai ir spalvos, egzotiškos vokalo technikos ir instrumentų improvizacijos, šokio ekspresija, dramatiškos emocijos ir meditacija. Susakimša Rusų dramos teatro salė, užhipnotizuota keturių bendraminčių vaizduotės ir įtaigos, nenoriai paleido juos iš scenos.
„Esu patenkintas – publika mus suprato, nors muzika nebuvo paprasta, – džiaugėsi po premjeros V.Ganelinas. – Kūrėme kompoziciją visiškai spontaniškai – aš nurodžiau tik jos kryptį, sudėliojau pagrindinius taškus“.
Šis pasirodymas V.Ganelinui buvo ypatingas ir tuo, kad vyko teatre, kuriame prabėgo septyneri maestro darbo metai. „Su šia vieta susiję daug prisiminimų – čia bendravau su daugybe žmonių, kaupiau patirtį, iš kurios susiformavo dabartinis mano gyvenimas“, – pasakojo laureatas.
„Viskas tarsi nueina, bet to, kas buvo, iš gyvenimo neišplėši. Žmogus negali tik skraidyti. Jis turi nutūpti ant žemės – ir paukščiai turi kojeles“, – filosofavo menininkas.
V.Ganelinas 1987-aisiais emigravo į Izraelį. Prieš tai beveik 20 metų (1968-1984) jis dirbo Lietuvos valstybinio rusų dramos teatro muzikos skyriaus vedėju. Tuo laikotarpiu sukūrė įvairios akademinės muzikos, komponavo kinui, teatrui, buvo ne kartą premijuotas.
1971-aisiais maestro subūrė legendinį GTČ – V.Ganelino, Vladimiro Čekasino ir Vladimiro Tarasovo – trio, kuris įsitvirtino pasaulio džiazo istorijoje kaip viena ryškiausių neamerikietiško džiazo grupių, davė galingą impulsą Lietuvos džiazo mokyklai. Trio tradicijos iki šiol gyvos Vilniaus džiazo muzikantų kūryboje. Izraelyje V.Ganelinui taip pat sekasi. Dar 1988-aisiais jis buvo priimtas į Izraelio kompozitorių sąjungą, iš karto pradėjo dėstyti Jeruzalės muzikos ir šokio akademijoje, netrukus tapo Džiazo katedros vedėju ir profesoriumi.
Maestro toliau produktyviai kuria muziką, inicijuoja „free“ džiazo bei tardisciplininius meno projektus, rengia Izraelyje tarptautinį „Jazz Globus“ festivalį, koncertuoja su pripažintais džiazo meistrais. 2005-aisiais jam buvo įteiktas prestižinis Izraelio apdovanojimas „Landau Prize“ už nuopelnus šalies džiazui.
