“Vilnius Jazz“ koncertai – gaivališki, bet klausytojai – ramūs

Mėgstu fiksuoti tai, kas lyg ir neužfiksuojama. Šiek tiek apsimetu, kad nusimanau apie muziką. Tačiau kas yra nusimanymas ir kur jo ribos, kai kalbama apie tokį gaivališką festivalį kaip „Vilnius Jazz“?

Daugiau nuotraukų (1)

Domantas Razauskas

Oct 21, 2014, 6:00 AM, atnaujinta Jan 25, 2018, 7:22 AM

Į vieną festivalio koncertų netyčia patekęs bičiulis paklausė: „Ar galima tai vadinti muzika? Aš tiesiog išsigandau, maniau bent ritmą koja pamušiu, palinguosiu.“ Nepalinguosi ir dažnai neatseksi aiškaus ritmo.

Nors dėl to palingavimo. Džiazas tam tikra prasme yra šiek tiek išsigimęs reikalas. Kaip sakė Frankas Zappa, nors džiazas ir nemirė, bet kvepia įdomiai.

Viešnamiuose atsiradęs, gatvėmis klajojęs, neblaivus, valkataujantis jis dabar užsimetęs kostiumą sėdi tamsioje teatro salėje ir rimtai bando suprasti, ar jam patinka tai, ką jis girdi?

Ko baiminasi klausytojai?

Kur dingo šokiai? Kodėl neetišku elgesiu dabar laikoma kratytis kėdėje, gurkšnoti viskį ir pritarti muzikantui šūksniu? Klausytojai net po išraiškingos solo partijos taip nedrąsiai paploja, lyg bijotų suardyti kažkokį trapų muzikinį audinį.

Negana to – su džiazu vis dažniau siejami kažkokie mistiniai muzikos gurmanai, geras tonas ir skonis, net vos aukštesnė socialinė klasė, leidžianti sau kolekcionavimo prabangą.

Kodėl? Kur dingo tas prirūkytas, alumi tvoskiantis kampas apšnerkštoje kavinėje? Kur dingo tas patrakęs „keruakiškas“ paauglys, girtas trypiantis klube, arba transo apimti jaunuoliai, šokantys per Johno Coltrane’o vėlyvuosius kosminius koncertus Europoje? Greičiausiai trypia ten, kur mažiau rimtumo.

Šis klausimas ypač paaštrėdavo lankantis vadinamuosiuose „džemuose“, kurie iš tiesų jau nėra „džemai“. Tai tiesiog dar kelių muzikantų pasirodymai, per kuriuos niekas nei „džemina“, nei šoka. Žmonės sėdi brangioje kavinėje, gurkšnoja gėrimus, o atlikėjai scenoje keičia vienas kitą.

Šie klausimai adresuoti ne „Vilnius Jazz“ festivaliui, ne jo tėvui ir strategui Antanui Gusčiui. Tai klausimai į orą. Mat dauguma džiazo festivalių pasaulyje jau senokai beveik nebesiskiria nuo akademinės muzikos koncertų, o jų lankytojų pokalbiai nuo vyno degustuotojų leksikos.

Svaigino nežinia, ko tikėtis

Nors vesdamas šių metų „Vilnius Jazz“ koncertus nuo scenos jau prilaidžiau nereikalingų juokelių, esą supriešinusių „Vilnius Jazz“ su festivaliu „Vilnius Mama Jazz“ (ginkdie, to nenorėjau, nes visada svajojau apie pajėgų sujungimą, o ne atskyrimą šioje sferoje), vis vien „Vilnius Jazz“ nuoširdžiai manau esant išskirtine švente.

Kodėl? Todėl, kad nežinau kito festivalio Lietuvoje, kuris nesislėpdamas orientuotųsi į radikaliausius žanrus (laisvąjį džiazą, avangardą, eksperimentinę muziką) ir kuris būtent dėl šios priežasties nepataikautų daugumai, nesibaimintų dėl tuščių vietų salėje, kai scenoje plyšauja geniali grupė iš Olandijos „Rubatong“, kosi ir čiaudi bosinis Liudo Mockūno saksofonas, ant galvos virsta Juozo Milašiaus gitaros garso siena.

Manau, jog „Vilnius Jazz“ neturėtų bijoti kitų festivalių, net nekonkuruoti su jais, o tiesiog pabrėžti savo kitoniškumą: „Jūs vežate labiau klasikinį, o mes orientuojamės į geriausius džiazo eksperimentuotojus.“ Tada viskas būtų gerokai aiškiau, paprasčiau tiek klausytojams, tiek, manau, ir rengėjams.

„Vilnius Jazz“ skirtas tiems, kurie nenori žinoti, koks muzikinis potyris jų laukia. Tas pats minėtas bičiulis po koncerto prasitarė: „Žinai, norėčiau žinoti, kur einu, kas manęs laukia.“ Pamaniau: „Eik į garbių bardų koncertus, išgirsi dainų, kurias tikrai būsi girdėjęs daugybę kartų. Arba į senų išsikvėpusių užsienio rokerių pasirodymus.“

O čia? Tarkime, kodėl grupė iš Niujorko „Digital Primitives“ tapo vienu smagiausių šių metų pasirodymų? Esu klausęsis jų albumų, maniau nujaučiąs, ko tikėtis. Kur tau! Grupė tėškė tokio laisvumo improvizaciją!

Arba Suomijos džiazo atlikėjas Mikko Innanenas su grupe „Innkvisitio“ – buvo aišku, kad gali laukti bet ko. Bet po koncerto kavinėje vis tiek užvirė diskusijos, nes dauguma tikėjosi ne to, kas įvyko.

Čia slypi ir pavojų. Pats „Vilnius Jazz“ rengėjas A.Gustys pripažįsta, jog laisvosios muzikos kūrėjai gali tiek nustebinti, tiek nuvilti. Niekada nežinai. O šis „niekada nežinai“ sukuria azartą, kurio nesu patyręs daugelyje kitų festivalių.

Muzikinės teleportacijos

Nesinori aptarinėti visų atskirų pasirodymų. Bet nuodėmė būtų nepaminėti praėjusio šeštadienio popietės ir vakaro koncertų, dėl kurių buvo verta aukoti ramų šeimynišką savaitgalį.

Žaismingumo rimtai atmosferai, be abejo, suteikė Jimi Hendrixo muziką variniais pučiamaisiais interpretuojanti prancūzų grupė „Journal Intime“. O štai psichopoetinių pankų „Rubatong“ koncertas apskritai rodėsi nepaprastas džiaugsmas. Tai nebuvo džiazas vadovėline šio termino prasme.

Kai rodėsi, kad geriausia jau praeityje, į sceną pakilo už indėlį į Lietuvos džiazo kultūrą festivalyje apdovanotas laisvojo džiazo patriarchas Viačeslavas Ganelinas su Arkadijumi Gotesmanu ir kolegomis iš Izraelio.

Orientalistiniais ornamentais papuošta improvizuota meditacinė simfonija paskandino taip giliai, jog atmerkus akis teko apsičiupinėti.

Raineris Maria Rilke kadaise rašė, kad nekenčia muzikos būtent dėl jos savybės pačiupti, užhipnotizuoti, nusinešti ir palikti kitoje vietoje, nei buvai anksčiau. Nepatiktų jam festivalyje, oi, nepatiktų. Čia tokios teleportacijos vyksta nuolat.

Griuvo išankstinė nuomonė

Labai geras jausmas, kai nesitiki, o susižavi. Kadangi prieš festivalį rašiau apie būsimus koncertus, buvau susidaręs tam tikras nuomones. Kai kurios griuvo. O tą griūtį pradėjo maestro Pierre’as Dorge’as su „New Jungle Orchestra“ – gausiausias muzikantų būrys scenoje šių metų festivalyje.

Būtent į šį orkestrą netikėtai puikiai įsiliejo radikaliomis improvizacijomis garsėjantis L.Mockūnas, įkalbėjęs visoje Europoje žinomą kolektyvą pabandyti interpretuoti Mikalojų Konstantiną Čiurlionį!

Antras smūgis išankstiniam nusistatymui buvo paskutinis sekmadienio pasirodymas. „Emile Parisien Quartet“ pribloškė virtuoziškumu ir išradingumu, tačiau pasakiška technika stebuklingai neužgožė muzikos subtilumo, netrukdė dalyvauti muzikantų kuriamuose ritualuose.

Beprotiškas duetas

Beveik neabejoju, kad kuo rimtesnė iš šono atrodo kultūra, tuo ji labiau serga. O netradicinis mąstymas – kultūros sveikatos požymis.

Kuo daugiau radikalių keistuolių, jokių kompromisų nepaisančių maniakų, neprofesionalių žaidėjų, grafomanų, tuo kultūra lengviau kvėpuoja.

Todėl kai scenoje pasirodė triukšmų gitaristo Juozo Milašiaus ir JAV saksofonininko Sabiro Mateeno festivalio metu susikūręs improvizuotas duetas, lengviau atsikvėpiau ir pamaniau: „Štai kodėl aš čia einu, štai kas mane čia traukia.“

Šio beprotiško dueto pastatyta garso siena griūdama tiesiog sutraiškė protą. Buvo aišku – po tokio išprausiančio pasirodymo užvirs dar daugiau diskusijų, kas yra muzika, bus nepatenkintų.

Prie šių garsų nelimpa įprastas rimtų džiazo degustuotojų žodynas: profesionalus, solidus, techniškas.

Jei „Vilnius Jazz“ prarastų šį gaivalą, jis taptų labai panašus į likusią Lietuvos džiazo festivalių gausybę.

Geriau prarasti vieną kitą klausytoją, vieną kitą koncertą, o ne šį gaivalą.

27-ojo festivalio „Vilnius Jazz“ laureatai

Festivalio bei uždarosios bendrovės „A Cappella“ apdovanojimas „Už indėlį į Lietuvos džiazo kultūrą“ įteiktas Izraelyje gyvenančiam džiazo klavišininkui, kompozitoriui ir pedagogui V.Ganelinui. Jis tapo 11-uoju „Vilnius Jazz“ laureatu.

Festivalio metu tradiciškai varžėsi jau 9-ojo jaunųjų džiazo talentų konkurso „Vilnius Jazz Young Power“ finalininkai.

Šiemet konkurso didysis prizas – Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA piniginė premija – atiteko Vilniaus B.Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos ansambliui „Made in 234“. Jis buvo pripažintas ir konkurso atradimu.

Geriausiu „Vilnius Jazz Young Power“ instrumentininku tapo Vilniaus kolegijos kolektyvo „Gina ir BaGeRo Jazz Trio“ pianistas R.Banys. Jo grupei atiteko ir specialusis prizas už privalomos temos interpretaciją.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.