G. Kuprevičius paskaitose į meną žvelgs technologo akimis

Meninės vizijos realybėje, grojančio fortepijono skrodimas, kompiuterinio meno iškilimas ir nuopuolis – apie tai bus galima sužinoti profesoriaus, garsaus kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus rengiamame šešių atvirų paskaitų cikle.

Meninės vizijos realybėje, grojančio fortepijono skrodimas, kompiuterinio meno iškilimas ir nuopuolis – apie tai bus galima sužinoti profesoriaus, garsaus kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus rengiamame šešių atvirų paskaitų cikle.<br>M.Patašiaus nuotr.
Meninės vizijos realybėje, grojančio fortepijono skrodimas, kompiuterinio meno iškilimas ir nuopuolis – apie tai bus galima sužinoti profesoriaus, garsaus kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus rengiamame šešių atvirų paskaitų cikle.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lina Mustafinaitė („Laikinoji sostinė“)

Oct 31, 2014, 5:00 AM, atnaujinta Jan 24, 2018, 1:18 AM

Mintis surengti tokias paskaitas visuomenei G.Kuprevičiaus galvoje skambėjo jau seniai.

„Visada norėjau universitete universaliu būdu sujungti įvairias kryptis – mokslą, meną, tyrimus, kūrybinę veiklą. Džiaugiuosi, kad galiu atvirų paskaitų ciklą skaityti idėjai pritarusiame Kauno technologijos universitete (KTU), kuriame siekiama mokslus artinti prie menų, o pastariesiems suteikti drąsesnį proveržį naujų technologijų link“, – pasakoja kompozitorius.

Kvies žvelgti į visumą

G.Kuprevičiaus įsitikinimu, kasdienybėje žmonės, ieškodami bet kokios gyvenimiškos problemos sprendimo, pamiršo žiūrėti į visumą, tyrinėti aplinką. Dėl to fizikai yra nutolę nuo meno, o menininkai nutolę nuo chemijos mokslo.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas savo mintį iliustruoja pavyzdžiu, kai pas mediką atėjęs žmogus skundžiasi ausies skausmu. Gydytojas ausį tik ir apžiūri, kai tuo tarpu žmogus ant pado gali turėti nuospaudą, kuri spaudžia nervą, susijungiantį su ausimi.

„Juk tada reikia gydyti koją, kad neskaudėtų ausies. Žinoma, siaura žmogaus specializacija nėra blogai, bet jau pastebėta: visuminė analizė, platesnis akiratis, arba, kaip siūlo hermeneutika – tyrinėjamo reiškinio aplinka, dažnai geriau paaiškina esmes nei pats objektas. Tad ir sumanyta mūsų susitikimuose į meną pažvelgti technologo akimis, iškelti klausimus ne tik apie estetinę kūrinio vertę, o menininko žvilgsniu pažiūrėti, kaip jis suręstas, kokios technikos panaudotos toms estetinėms vertybėms tinkamai skleistis“, – paskaitų sumanymą atskleidžia maestro.

Technologinis meno kūrinys

Paskaitų cikle lankytojai galės pajusti, kad menas negali gyventi be technologijų taip pat, kaip ir technologijos yra visiška tuštuma, jei jose nedalyvauja menas. G.Kuprevičiaus teigimu, užtenka pasižiūrėti į virdulį, kuris yra technologinis įrenginys.

„Jei jis savo dizainu primins traktorių, tai jo tikrai niekas nepirks. Drauge dizainas turi įvertinti visas technologines savybes, nes gražaus, bet nepraktiško, o gal net ir neveikiančio virdulio taip pat niekam nereikės“, – sako KTU profesorius.

Pirmajame paskaitų sezone bus mėginama paliesti muzikos ir teatro, apimančio architektūrą, istoriją, technologijas ir daugelį kitų sričių, temas.

Pirmojoje paskaitoje profesorius žada pasakoti apie garsų vokiečių kompozitorių Richardą Wagnerį bei meninių vizijų realizavimą įprastoje kasdienybėje.

Apie R.Wagnerį ir kompiuterį

„R.Wagneris yra vienas kūrybinių „blūdų“, tačiau puikus pavyzdys, kaip meninės vizijos realizuojamos gyvenime – remdamasis savo kūrybiniais sapnais jis juk pastatė visą teatrą. Jo kūrybai įgyvendinti anuomet buvo buriami ne tik architektai, bet ir inžinieriai“, – pasakoja profesorius.

Vienoje iš paskaitų bus kalbama ir apie kompiuterinį meną – jo spindesį ir skurdą.

„Pastebiu, kad šiandien kompiuteris stoja į tokią pat normalią įrankių gretą, kaip plaktukas, kirstukas ar rašymo priemonės. Jis pats jau nėra meno kūrinys, kaip buvo kurį laiką ir mes jį fetišavome – esą kompiuteris gali viską padaryti pats“, – sako G. Kuprevičius.

Kompiuterinės instaliacijos dabar muziejuose tiesiog tiražuojamos, o lankytojai pro jas praeina jų net nepastebėdami. Tuo tarpu jauni kompozitoriai natas vis tiek rašo pieštuku, o dailininkai tapo ranka, o ne kompiuterio pele, nors piešia ant kompiuterinių paviršių, kurie jų piešinį iš karto perkelia į skaitmeninį formatą.

Gyvo instrumento skrodimas

Intriguojanti ir paskutinės paskaitos tema – muzikos instrumentų vivisekcija. Vivisekcija – dar gyvo organizmo skrodimas, siekiant išsiaiškinti, kaip veikia tam tikros jo sistemos tarpusavyje. „Juk sugedusio instrumento ardymas neparodys, kaip jis skamba – gali ardyti tik veikiantį instrumentą ir tik tada matyti, kaip jis veikia. Daug žmonių net neįsivaizduoja, kaip atrodo fortepijono vidus, tad šia vivisekcija bandysime pasižiūrėti į gyvo instrumento kūną“, – sako G.Kuprevičius.

Profesorius tikisi, kad žmonės ras drąsos sugaišti laiko jo paskaitose, mat šiais masinės informacijos laikais dažnai galvojama, kad viską galima pasižiūrėti ir sužinoti vėliau internete. Deja, gyvenimas praeina, o žmogus taip ir nepasižiūri bei lieka nesužinojęs.

„Tai bus autorinės paskaitos, sukeliančios diskusiją – čia nerasite sausų faktų pateikimo. Lankytojai išgirs tokių dalykų, kurių net neįsivaizdavo egzistuojant ir net nėra sapnavę“, – tvirtina pusmetį su lankytojais KTU bendrausiantis kompozitorius. (LS)

Paskaitos – nuo lapkričio iki gegužės

Atvirų paskaitų ciklas ketvirtadieniais su G.Kuprevičiumi vyks Laisvės alėjoje esančių KTU 3-iųjų rūmų salėje.

2014 m. lapkričio 6 d. – „Richardo Wagnerio technikos labirintuose“

2014 m. gruodžio 4 d. – „Liturginės muzikos matrica. Kalėdų laikas“

2015 m. vasario 5 d. – „Elektronikos spindesys ir skurdas“

2015 m. kovo 5 d. – „Kultūrų technologijų kultūra“

2015 m. balandžio 2 d. – „Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas“

2015 m. gegužės 7 d.– „Ne tik muzikos instrumentų pjūvis“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.