19-asis Vilniaus festivalis stebins drąsa ir egzotika

„XX a. muzikiniai ieškojimai išvijo iš koncertų salių publiką. Mes žinome, kaip ją sugrąžinti“, – sakė 28 metų kompozitorius Gediminas Gelgotas, debiutuosiantis šių metų Vilniaus festivalyje dviem amplua.

Gruzinų pianistė K.Buniatišvili garsėja virtuoziškumu ir dėmesiu įvaizdžiui.
Gruzinų pianistė K.Buniatišvili garsėja virtuoziškumu ir dėmesiu įvaizdžiui.
Daugiau nuotraukų (1)

Austė Radžiūnaitė („Lietuvos rytas“)

May 2, 2015, 6:00 AM, atnaujinta Jan 5, 2018, 5:57 AM

Birželio 1-ąją jau 19 kartą įžengsiančiam į sostinę Vilniaus festivaliui publikos niekada netrūko. Beribėse muzikos platybėse – nuo seniausių laikų iki šių dienų kūrinių – jis rasdavo tikrų repertuaro perlų.

„Mūsų tikslas – patenkinti įvairiausio skonio klausytoją, rodyti įdomius Europos muzikos reiškinius“, – aiškino festivalio meno vadovas Gintautas Kėvišas. Šiemet jis rado ne vieną įdomybę ir Lietuvoje.

Leipcige kilo ovacijos

Viena įdomybių – kompozitoriaus G.Gelgoto kūryba bei jo vadovaujamas NIKO ansamblis.

Ne taip seniai šis menininkas vos nesusigadino sveikatos uždarbiaudamas daugybėje vietų, kad sukauptų pinigų savo kūrybos projektams su NIKO.

Pirmaisiais gyvavimo metais kolektyvas negaudavo nė cento savo veiklai. O šiandien jis rengia per sezoną apie pusšimtį koncertų. Tai tapo šių muzikų pragyvenimo šaltiniu. Gedimino kūriniai skamba žymiose užsienio salėse, muziką jam užsako solidūs festivaliai.

Prestižinėje Vilniaus scenoje nuskambėsiančią simfoniją „Extracultural“ G.Gelgotui užsakė Vilniaus festivalis su Vidurio Vokietijos radijo simfoniniu orkestru („Mitteldeutsche Rundfunk Sinfonieorchester“ – MDR). Mat jo vadovas estų dirigentų dinastijos atstovas Kristjanas Järvi žavisi Gedimino kūryba ir dažnai ją atlieka su savo vadovaujamais kolektyvais.

G.Kėvišas buvo liudininkas, kaip šį sausį K.Järvi diriguojamam MDR orkestrui ir G.Gelgotui su NIKO po pasaulinės „Extracultural“ premjeros ovacijas kėlė Leipcigo „Gewandhaus“ salės publika.

„Buvo smagu tai matyti, – prisimena festivalio vadovas. – Po šio koncerto ir pakvietėme K.Järvi diriguoti į Vilnių.

Jis – išties novatoriškas menininkas. Nesunku suprasti, kodėl rūpinasi G.Gelgoto karjera.“

Anot liudininkų, K.Järvi Leipcige tiesiog šoko ant pakylos diriguodamas Gedimino simfoniją, o NIKO, kurstomas autoriaus, grieždamas dainavo, rečitavo, daug judėjo scenoje.

„Mudviejų su K.Järvi požiūris į muziką sutampa. Siekiame jai suteikti naują skambesį. Mano simfonija – tai naujas požiūris į kultūrą“, – dėstė G.Gelgotas.

Pasak G.Kėvišo, XXI amžiaus kartai atidarymo koncerte atstovaus ir gruzinų fortepijono žvaigždė Katia Buniatišvili, atidi ne tik savo išskirtiniam menui, bet ir scenos įvaizdžiui.

Paminės kūrėjo jubiliejų

Vos ne visas šiųmečio festivalio koncertų žvaigždes sieja draugystės istorijos.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje karjerą pradėjęs jaunuolių styginių kvartetas METTIS pakils į sceną su savo globėjais iš Italijos – „Quartetto di Cremona“.

Sergejaus Krylovo vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras paminės seno bičiulio, kultinio estų kompozitoriaus Arvo Pärto 80-metį.

Prieš kelis dešimtmečius šis kolektyvas įrašė esto šedevrą „Tabula rasa“. Estai šį ECM leidinį ką tik išrinko mėgstamiausiu visų laikų estų muzikos albumu.

Negana to, LKO vakaro solistas izraelietis mandolinos virtuozas Avi Avitalis yra geras akordeonininko Martyno Levickio draugas, kartu maišantis pasaulinius vandenis. Įdomu, kad Vilniaus festivalyje A.Avitalis skambins mandolina baroko meistrų Johanno Sebastiano Bacho ir Antonio Vivaldi koncertus.

Dar vieną savitą žvilgsnį į J.S.Bacho kūrybą G.Kėvišas žada Vroclavo baroko orkestro bei Nacionalinio muzikos forumo choro, diriguojamų Andrzejaus Kosedniako, koncerte LDK valdovų rūmuose.

Svečiai iš Lenkijos atliks labai retai girdimas pasaulietines J.S.Bacho kantatas, dedikuotas Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, Saksonijos kurfiurstui Augustui III Saksui, jo sutuoktinei ir motinai.

Tai – 50-ojo Vroclavo muzikos festivalio „Wratislavia Cantans“ dovana Vilniaus festivaliui. Jų rengėjus taip pat sieja ilgamečiai ryšiai.

Bus akrobatinių triukų

Egzotiškiausias projektas vainikuos kone dešimtmetį trunkantį Nacionalinės filharmonijos ir Kinijos atlikėjų menų asociacijos bedradarbiavimą. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre išvysime Pekino nacionalinės operos spektaklį pagal senovės kinų legendą „Jangų giminės karvedės“.

Tai išskirtinė proga susipažinti su scenos reiškiniu, kuriuo stebisi ir žavisi viso pasaulio meno mėgėjai. Jo ištakos siekia XII amžių.

Festivalio rengėjai perspėja, kad spektaklyje neišgirsime įprastų arijų ir dainavimo, simfoninio orkestro. Užtat išvysime akrobatinių triukų, spalvingus apdarus, išraiškingas kaukes, savitą teatro kalbą ir judesius, išgirsime tradicinius kinų instrumentus, neįprastą dainavimą ir deklamaciją.

Pekino operą UNESCO įtraukė į nematerialaus žmonijos paveldo perlų sąrašą. Suskaičiuota apie 1300 tradicinių ir šiuolaikinių Pekino operos sceninių veikalų, iš kurių 400 atliekami iki šiol.

Festivalio rengėjų teigimu, į Vilnių atvyks ryškiausia ir stipriausiai remiama Pekino operos nacionalinė trupė.

Pora dienų iki spektaklio ji lietuvių publikai surengs ir seminarą, kuriame paaiškins savo puoselėjamo meno ypatumus.

Vainikuos solidus projektas

Anot G.Kėvišo, įdomią istoriją savo muzika šiemet pasakos ir džiazo pažibos – Martinikos ir Prancūzijos pianistas Gregory Privatas su savo kvintetu. Šie muzikantai atveš visame pasaulyje išpopuliarėjusią autorinę 14 dalių programą „Cypario pasakojimai“.

Joje įgarsinti istorinės asmenybės, Martinikos senbuvio, kuris patyrė ugnikalnio išsiveržimą, išgyvenimai. Vienintelis išlikęs gyvas po katastrofos vyras tapo keliaujančio cirko žvaigžde ir visur gastroliuodamas pasakojo neįtikėtiną savo istoriją.

Nebus pamiršti ir broliški ryšiai su latviais, baigiančiais pirmininkauti ES Tarybai. Šia proga jungtinės keturių šalių pajėgos, diriguojamos Modesto Pitrėno, užvers festivalį solidžiu klasikos projektu.

Festivalio projektai – trijose scenose

Vilniaus festivalis vyks birželio 1–21 d. septynis vakarus Nacionalinėje filharmonijoje, LDK valdovų rūmuose ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Šių metų šventės moto – „Muzika nušviečia pasaulį“. Ji suburs muzikantus iš 15 šalių: Lietuvos, JAV, Gruzijos, Izraelio, Kinijos, Martinikos, Gvadelupos, Brazilijos, Prancūzijos, Švedijos, Italijos, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos ir Rusijos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.