Čia maestro intensyviai rengiasi Vilniaus festivalio pradžios koncertui. Šį vakarą K.Järvi su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir ansambliu NIKO bei jo vadovu G.Gelgotu atliks savo vadovaujamo MDR simfoninio orkestro (Vokietija) ir Vilniaus festivalio užsakymu parašytą G.Gelgoto simfoninį kūrinį „Extracultural“. Jo pasaulinė premjera įvyko sausį Leipcigo „Gewandhaus“ salėje – tada lietuvių ansamblis grojo su Vokietijos orkestru.
Nuo dirigento pakylos džinsuotas, jaunatviškas K.Järvi nulipa išpiltas prakaito. Diriguodamas „Extracultural“ jis dirba ne tik rankomis.
„Dabar, kai atliekame simfoniją jau antrą kartą, jaučiamės taip, lyg kalbėtume savo kalba. Šis kūrinys įsismelkia į vidų. Kai jį diriguoju, nesu tarpnininkas tarp orkestro ir ansamblio – tampu NIKO dalimi. Mes sukuriame su Gediminu tai, kas įmanoma tik dėl mūsų partnerystės. Tai neturi nieko bendro su tiksliu natų atlikimu.
Gediminui ir NIKO pirmiausia rūpi žmonės, publika – tai labiausiai mane žavi. Dėl to ir L.van Beethovenas parašė savo Devintąją – žmonėms, ne aukštuomenei, karaliams, institucijoms“, – kalbėjo per repeticijos pertrauką K.Järvi.
-Manote, kad šiandien klaikinės muzikos scenai reikia glaudesnio kontakto su publika? – paklausiau dirigento.
-Negaliu kalbėti tokiomis kategorijomis kaip „klasikinė muzika“. Mes gyvename jau kitame pasaulyje – nebe „dėžutėse“, bet puikioje eroje, kai visi skirtingi muzikos žanrai vėl susiliejo į visumą. Gediminas taip pat savo kūryboje remiasi į visų rūšių popmuziką. Tai nuostabu.
-Jums turbūt nuobodi populiarioji klasika?
-Visiškai ne. Deja, daugeliui žmonių ji atrodo nuobodi dėl mūsų požiūrio į ją. Apskritai kodėl mes ją vadiname klasika? Tik dėl to, kad tie kūriniai išlaikė laiko išbandymą. Tai tiesiog gera muzika.
Ar S.Rachmaninovo Antrasis fortepijono koncertas (šįvakar jį skambins jauna gruzinų pianistė Katia Buniatišvili – A.A.) nuobodus? Ne – jį sukūrė novatorius. Paties kompozitoriaus Koncerto interpretacija yra įstabi – greita, ritmiška, stilinga, nesentimentali.
Šis kūrinys net dabar skamba moderniai, jei yra teisingai grojamas.
-Nemėgstate sentimentalumo muzikoje?
-Kodėl? Man jis patinka, jei yra vietoje. Viskas priklauso nuo konteksto.
-Ar dirbsite toliau su G.Gelgotu?
-Turime daug bendrų planų. Šiuo metu Gediminas rašo naują kūrinį šveicarų užsakymu. Jo premjera įvyks rudenį Ciuricho salėje „Tonhalle“ (diriguos K.Järvi – A.A.).
Turime ir kitų sumanymų, tarp jų – vėl sujungti mano ir jo kolektyvus. Aš taip pat rašau muziką. Jau ne tie laikai, kai kompozitoriai tik sėdėjo prie stalo ir kūrė. Jie atlieka ir kitus darbus, kaip buvo ir J.S.Bacho, A.Vivaldi, J.Haydno epochoje.
L.van Beethovenas ir F.Mendelssohnas taip pat buvo muzikai praktikai. Visi jie ir rašė, ir atlikinėjo muziką, organizavo veiklą – buvo impresarijai, menedžeriai.
Manau, gerai, kad prie to grįžtame.
