Konkurso atidarymo ceremoniją vedė dirigentas Valerijus Gergijevas ir pianistas Denisas Macujevas. Grojo P.Čaikovskio didysis simfoninis orkestras, diriguojamas Vladimiro Fedosejevo, dainavo Sankt Peterburgo Marijos teatro solistė ir konkurso žiuri narė Olga Borodina, fortepijonu skambino XIV tarptautinio P.Čaikovskio konkurso laureatas Daniilas Trifonovas, VIII tarptautinio P.Čaikovskio jaunųjų atlikėjų konkurso 1-osios premijos laimėtojas Aleksandras Malofejevas ir XV tarptautinio jaunųjų muzikantų televizijos konkurso „Spragtukas“ 1-osios premijos laimėtojas Georgijus Ibatulinas.
P.Čaikovskio konkursas truks iki liepos 3-iosios. Paraiškas dalyvauti jame atsiuntė 623 muzikai iš 45 pasaulio šalių, atrinkti 36 pianistai, 25 smuikininkai, 25 violončelininkai. Solinio dainavimo perklausos baigsis birželio 19-ąją. Iš lietuvių tarp dalyvių yra tik L.Geniušas, atstovaujantis Lietuvai ir Rusijai. Violončelininkų žiuri dirba iš Lietuvos kilęs, dabar Vokietijoje gyvenantis Davidas Geringas, 1970 metų P.Čaikovskio konkurso 1-osios premijos ir aukso medalio laimėtojas.
24 metų L.Geniušas pirmajame ture gros Johanno Sebastiano Bacho Preliudą ir fugą a-moll, GTK, II t., BWM 889, Nr.20, Ludwigo van Beethoveno Sonatą fortepijonui Nr.3 C-dur, Piotro Čaikovskio Romansą f-moll ir Humoristinį skerco, Fryderyko Chopino Etiudą a-moll, op. 10, Nr. 2, Sergejaus Rachmaninovo Etiudą-paveikslą C-dur, op. 33, Nr.2 ir Ferenco Liszto „Laukinę medžioklę“ iš vieno sudėtingiausių kūrinių fortepijoninės muzikos istorijoje – ciklo „Dvylika transcendentinių etiudų“.
Luko tėvas, taip pat pianistas Petras Geniušas konkurso pirmuosius etapus stebės virtualiai – šiomis dienomis jis turi ir koncertų, ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dar nesibaigę egzaminai, kuriuose turi dalyvauti. „Vyksiu į finalą“, – sakė jis lrytui.lt, neabejodamas, kad sūnus į jį pateks. Bet per pirmuosius turus Lukas nesijaus vienišas – už jį kumščius Maskvoje laikys ir mama Ksenija Knorre, ir žmona Ana. „Ar sūnus klausia patarimų?“ – pasiteiravau P.Geniušo. “Kartais paklausia... – nutęsė Geniušas vyresnysis. – Bet jis yra brandus artistas, gabus muzikantas ir savo nuomonę jau seniai turi, aklai jam nieko neįpirši. Kartais kolegiškai padiskutuojame, šnekamės, svarstome, mano patarimais jis kai kada pasinaudoja, bet taip, kaip reikia jam.“ Kalbėdamas apie Luko pasirinktą programą P.Geniušas, kaip profesionalas, pabrėžė: „Ji labai sudėtinga. Jau pirmajame ture skambės F.Liszto „Laukinė medžioklė“ – vienas akrobatiškų etiudų. Drąsus poelgis jį groti. Finalui jis pasirinko P.Čaikovskio 2-ąjį koncertą. Nors 2-uoju koncertu niekas nėra laimėjęs P.Čaikovskio konkurso, Lukas, nepaisydamas konjunktūros, vis tiek jį pasirinko, nes šis sudėtingesnis už 1-ąjį. Kitas finalo kūrinys – Sergejaus Rachmaninovo 3-iasis koncertas . Du sudėtingi kūriniai. Antrojoje dalyje jis gros Johannesą Brahmsą, Sergejų Prokofjevą – vėlgi nėjo paprastesniu keliu, kad, būdamas F.Chopino specialistas, rinktųsi šio kompozitoriaus stambiąsias formas. Programa tikrai solidi, o dabar reikia, kaip kas mokame, linkėti jam sėkmės.“ L.Geniušas ketvirtadienį bus paskutinis dalyvis – gros 21 valandą. „Eurovizijos“ konkurse visi džiaugiasi gavę paskutinį numerį – manoma, kad paskutinį atlikėją žiūrovai geriausiai įsimena, tad galima tikėtis daugiau balsų. O kaip klasikinės muzikos konkursuose? P.Geniušo nuomone, Lukas ištraukė tikrai neblogą numerį. Kur kas prasčiau jam buvo per išankstinę perklausą, kai teko groti pirmajam. “Pirmajam nelengva, – tvirtino P.Geniušas. – Dar neapšilusi nei žiuri, nei publika, konkurse groti pirmajam nėra palankiausia pozicija. Dabar jis gros 22-as, o tai, kad į sceną lips 21 valandą, – muzikantui jokia naujiena. Juk koncertai visada būna vakarais.“
Pianistų varžytuvės vyksta Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje. Visi laureatai bus paskelbti ir apdovanoti liepos 1-ąją P.Čaikovskio koncertų salėje Maskvoje. Laureatų koncertai vyks Maskvoje ir Sankt Peterburge: liepos 2-ąją Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje, liepos 3-iąją Sankt Peterburgo Marijos teatre II. Ten bus paskelbtas ir Didžiojo prizo laureatas.
Konkurso žiuri dirba daugiau kaip 50 garsių muzikantų ir pedagogų iš įvairių šalių. Tarp dainininkus vertinančių specialistų – vokiečių kompozitoriaus Richardo Wagnerio proanūkė Eva Wagner, vengrų kilmės vokiečių pedagogė Julia Varady, Marijos teatro Jaunųjų operos dainininkų akademijos meno vadovė Larisa Gergijeva, vokiečių baritonas, pedagogas Thomas Quasthoffas, britų tenoras Dennisas O'Neillas, Ženevos didžiojo operos teatro generalinis direktorius Tobiasas Richteris.
Laureatus pianistus išrinks festivalių „Žvaigždės prie Baikalo“, „Crescendo“, Ansi (Prancūzija) menų festivalio meno vadovas D.Macujevas, Karalienės Sofios aukštosios muzikos mokyklos Madride ir Tarptautinės pianistų akademijos prie Komo ežero (Italija) profesorius Dmitrijus Baškirovas, Paryžiaus konservatorijos auklėtinis Michelis Beroffas, Maskvos konservatorijos auklėtinis Borisas Berezovskis, Birmingamo konservatorijos viceprezidentas Peteris Donohoe, Klandebojaus (Šiaurės Airija) festivalio meno vadovas ir kamerinio orkestro „Camerata Ireland“ įkūrėjas Barry Douglas ir kiti.
Smuikininkus vertins smuikininkas, dirigentas Nikolajus Cnaideris, italų smuikininkas, dirigentas Salvatore Accado, altininkas, dirigentas, Sočio žiemos menų festivalio meno vadovas Jurijus Bašmetas, smuikininkas, dirigentas Maksimas Vengerovas, iš Rumunijos kilusi smuikininkė ir pedagogė Michaela Martin ir kiti.
Violončelininkų vertinimo komisijoje dirba italų muzikantas Mario Brunello, D.Geringas, amerikiečių violončelininkas Lynnas Harrelas, Pietų Korėjos violončelininkė Kyung-wha Chung ir kiti.
Pagal konkurso vertinimo rezultatus bus įteiktos šešios premijos pianistams, šešios smuikininkams, šešios violončelininkams, keturios dainininkams ir keturios dainininkėms. Iš visų pirmųjų premijų laimėtojų bus paskelbtas vienas Didžiojo prizo laureatas. Jam atiteks 100 tūkstančių JAV dolerių premija (papildomai prie premijos už pirmąją vietą). Pirmosios premijos dydis – 30 tūkstančių dolerių ir aukso medalis, antrosios – 20 tūkstančių ir sidabro medalis, trečiosios – 10 tūkstančių ir bronzos medalis. 4-6 vietų laureatams įteikiami diplomai.
Jau pusę amžiaus Tarptautinis P.Čaikovskio konkursas yra vienas pagrindinių pasaulio muzikiniame gyvenime. Jo istorija prasidėjo Maskvoje 1958-aisiais jauno amerikiečių pianisto Vano Cliburno pergale. Nuo to laiko muzikantų varžytuvės, pelniusios pripažinimą pasaulyje, rengiamos kas ketverius metus.
