Šio intriguojančio projekto premjera nuskambės spalio 28 d. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje choro “Jauna muzika“ koncerte greta ryškiausių šiais metais 80-metį švenčiančio Arvo Pärto kūrinių.
„Jei danguje kartu sušvistų šimtai tūkstančių saulių, jų šviesa gal ir prilygtų Aukščiausiojo Asmens spindesiui, ir aš tapčiau Mirtimi, pasaulių griovėja“, – po pirmojo atominės bombos bandymo JAV, 1945 m. liepos 16-ąją , ištarė jos išradėjas Robertas Oppenheimeris, cituodamas indų šventraštį Bhagavad Gītā.
Šiuos žodžius pasitelkia ir viena įdomiausių šiandienos lietuvių kompozitorių Justė Janulytė, kalbėdama apie savo naują kūrinį „Švytėjimas“.
Balsams ir gyvajai elektronikai sukurtas opusas, tikėtina, taps ne tik svarbiu įvykiu vizionieriškoje ir plataus tarptautinio atgarsio sulaukiančioje J. Janulytės kūryboje, bet ir vienu ryškiausių šiųmetės „Gaidos“ blyksnių.
„Švytėjimas“ (idėja ir muzika J. Janulytės, eletronikos sukūrimas ir atlikimas Michele Tadini ir Antonelllo Taggi, Italija) sukurtas requiem intencijomis. Pasak kompozitorės, „muzikinėmis metaforomis tyrinėjama branduolinio sprogimo anatomija bei filosofija, energetika bei poetika, reflektuojant vieną žiauriausių žmonijos tragedijų“.
„Genetiniu kūrinio dramaturgijos kodu tampa dvilypumas ir dviprasmiškumas, slypintis citatoje iš indų „Dieviškosios giesmės“ (Bhagavad Gītā). Ją grindžiantis staigus kontrastas primena ir pradinį, grynai mokslinį Manheteno projekto narių entuziazmą, bandant išrasti, sukurti branduolinę bombą, bei vėliau iš to sekusias apokaliptines pasekmes, ją numetus ant gyvenamųjų vietovių.“
Pasak J. Janulytės, „Švytėjimo“ gyvosios elektronikos veikimo principas panašus į radiacijos veikiamų kūnų deformacijos eigą: kuo dainininkai labiau nutolsta nuo savųjų centrų – darnaus vieningo skambesio – ir kuo didesnę „radiacijos“ dozę jie gauna, tuo jų autentiškas, žmogiškasis tembras tampa vis sunkiau atpažįstamas ir labiau dirbtinis, o kvėpavimo kaip gyvybės simbolio pojūtis, ilginant gyvai įrašomus tonus, silpsta.
Vis dėlto autoriai siekia pateikti ne destruktyvią priešingų jėgų susidūrimo atomazgą, bet naujos – šiuo atveju muzikinės – kokybės gimimą.
„Kūrinio premjerą dedikuoju savo guru Arvo Pärtui jo 80-ojo gimtadienio proga. Tam tikri kūrinio elementai turi sąsajų su kompozitoriaus „Passio“, vienu didžiausių kada mano patirtų muzikinių potyrių“, – sako J. Janulytė.
Choras „Jauna muzika“ pirmojoje spalio 28 d. koncerto dalyje atliks penkis vokalinius A. Pärto kūrinius, kuriuos jau yra pamėgę daugelio pasaulio šalių klausytojai. Tai „Da Pacem Domine“, „Summa“, „Magnificat“, „The woman with the alabaster box“ ir „Tribute to Caesar“.
Neabejotinai šis koncertas suteiks progą Vaclovo Augustino diriguojamam kameriniam chorui „Jauna muzika“ pademonstruoti visą savo meistriškumą, interpretuojant ypatingo subtilumo ir darnos reikalaujančius A. Pärto opusus bei rengiant pasaulinę J. Janulytės kūrinio premjerą.