Retrospektyvos programoje – ir su Lietuvos artistais sukurti A.Cholinos spektakliai. Kauno „Girstučio“ rūmuose spalio 27-ąją, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre lapkričio 24-ąją, Klaipėdos žvejų rūmuose gruodžio 28-ąją – „Ana Karenina“, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre spalio 29-ąją – operetė „Madam Pompadur“, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre spalio 31-ąją – baletas „Barbora Radvilaitė“. Gruodžio 12, 18, 26 dienomis Kalipėdos „Švyturio“, Vilniaus „Siemens“, Kauno „Žalgirio“ arenose – miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“.
Paklausta, kokį mato savo kelią žvelgdama atgal, A.Cholina tvirtai ištarė: „Atgal nesižvalgau. Nemėgstu rūšiuoti darbų, skaičiuoti nuopelnų. Jeigu paklaustumėte, kiek pastačiau spektaklių, tiksliai ir nepasakyčiau. Galvoti, ką nuveikei, yra absoliučiai beprasmiška, nes pradėdamas naują spektaklį, susitikdamas su artistais jautiesi nulis ir esi nulis, turi įrodyti save kiekvieną kartą iš naujo. Viena, ką suvokiu ir dėl ko džiaugiuosi, yra tai, kad gyvenau, gyvenu ir tikiuosi gyvensiu visada taip pat įdomiai, plačiai ir laimingai.“
Debiutavo anksčiau už R.Tuminą
Pastaraisiais metais daugiausia Maskvoje kurianti ir ten pripažinimo sulaukusi A.Cholina šiame mieste, anot jos pačios, atsidūrė atsitiktinai. Tačiau su tuo nesutinka režisierius Rimas Tuminas, ją ten pakvietęs.
„Kai mane paskyrė Maskvos J.Vachtangovo teatro meno vadovu, maskviškiai kolegos Olegas Tabakovas, Galina Volček mokė: remkis šio teatro stulpais aktoriais Vasilijumi Lanovojumi, Julija Borisova, turėsi patikimą gynybą. Na, ne, pagalvojau. Reikia pakelti ne tai, kas viršuje, o kas apačioje. Paviršius gražus, raibuliuoja, o panersi – gilu, baisu, neaišku, bet įdomu.
Dar mane mokė, kad pirmąjį spektaklį turiu režisuoti pats, o ne kviestinis režisierius. Bet ir šito patarimo nepaisiau. Buvau matęs A.Cholinos spektaklį „Moterų dainos“ ir nutariau jį perkelti į J.Vachtangovo teatrą. Pakviečiau A.Choliną, nes ji moka iš vyrų padaryti vyrus, iš moterų – moteris. Ir iš tikrųjų: jaunieji aktoriai ateidavo į teatrą susisukę, surūgę, susigūžę. O po kiek laiko, kai pradėjo dirbti su A.Cholina, žiūriu – vaikšto pasitempę švytintys, pajutę savivertę.
Taip A.Cholina pastatė J.Vachtangovo teatre pirmąjį spektaklį „Moterų krantas“. Parodėme, kokia kryptimi teatras dabar eis, kokių imsimės estetinių ieškojimų“, – maskvietiško A.Cholinos laikotarpio pradžią priminė R.Tuminas per J.Vachtangovo teatro gastrolių Lietuvoje pristatymą antradienį.
Judesiai iškalbingesni už žodžius
„Moterų dainos“ turėjo pasisekimą, nors iš pradžių aktoriai ir baiminosi jiems netikėtos užduoties – perteikti mintį ir emocijas be teksto, tik savo kūno kalba.
„Artistų reakcija buvo įvairi. Bet aš tam pasirengusi. Aktoriai turi būti drąsūs, turėti avantiūristo gyslelę, o po to viskas įveikiama. Mėgstu dirbti su rusų aktoriais, nes jie nebijo darbo, juos galima kankinti nuo ryto iki vakaro“, – šypsojosi choreografė.
„Taip, pas mus nėra profsąjungos, niekas negina mūsų teisių“, – replikavo aktorius Jevgenijus Kniazevas, Aleksejaus Karenino vaidmens atlikėjas.
Jis prisiminė, kaip pateko į šį spektaklį: „Nė iš tolo nemaniau, kad galėčiau dalyvauti šokio spektaklyje. Jau vien todėl, kad mano amžius toks, kai baleto šokėjai išeina į pensiją. Nuėjau į pirmąją repeticiją – siaubas, aplinkui vieni jaunikliai, vakarykščiai studentai. Pagalvojau – pasėdėsiu ir mandagiai atsisakysiu vaidmens. Bet A.Cholina talentinga visomis prasmėmis. Ji su Anos Kareninos vaidmens atlikėja Olga Lerman parengė vieną epizodą, pati persikūnijo į Aleksejų Kareniną. Žiūriu į jų šokį ir staiga galvoje nuskamba tarsi Levo Tolstojaus žodžiai: „Tos emocijos, kurias patyrėte kritus vienam raiteliui, buvo pernelyg audringos...“ Tada pagalvojau: pareisiu namo, atsiversiu L.Tolstojų ir, jeigu romane lenktynių scenoje išties yra tokie žodžiai, vaidinsiu. Atsiverčiau romaną ir įsitikinau: taip, yra tokia frazė. Jeigu plastinis spektaklis sukelia tokias asociacijas, jis tikrai ne prastesnis už dramą. Štai taip ir tapau Aleksejumi Kareninu.“
„Ana Karenina“ turėjo didžiulį pasisekimą Maskvoje, pelnė įvairiausių prizų, rodoma gastrolėse Rusijoje ir kitose šalyse, sužavėjo Havanos teatro festivalio Kuboje žiūrovus.
Po to J.Vachtangovo teatro repertuare atsirado „Otelas“, o prieš savaitę parodyta ir „Vyrų ir moterų“ premjera, jau sulaukusi palankių atsiliepimų žiniasklaidoje.
Iš pradžių Maskvoje skeptiškai sutikta idėja dramos aktoriams persikūnyti į šokėjus, po A.Cholinos spektaklių sėkmės virto mada: dabar šokio spektaklių jau turi ir A.Puškino, M.Jermolovos, „Malaja Bronaja“ teatrai.
Dirbs Maskvos Didžiajame teatre
A.Cholina Maskvoje kartoja spektaklius, kuriuos jau sukūrė Lietuvoje. Nors jie kitokio choreografinio piešinio, kaip ir kitokie jos bendražygio dizainerio Juozo Statkevičiaus sukurti scenos drabužiai, dailininko Marijaus Jacovskio – scenografija, kodėl ji nesiima naujų sumanymų?
„Naujus spektaklius statau tik Lietuvoje. Aš esu savo šalies patriotė. Išvykau į Maskvą ne todėl, kad ten geriau, bet todėl, kad Lietuvoje neturiu darbo. Štai jauni žmonės pakvietė režisuoti miuziklą “Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ ir mielai ėmiausi šio darbo. Mes turime turėti tokių didelių, istorinių spektaklių. Tik kvieskite – darysiu“, – kalbėjo A.Cholina, norinti išbandyti jėgas ir statant operos spektaklį.
Tokią galimybę ji turės. Ir vėlgi ne Lietuvoje, o Maskvoje. R.Tuminas pakviestas Maskvos Didžiajame teatre dar šį sezoną pastatyti Dmitrijaus Šostakovičiaus operą „Katerina Izmailova“. Jis savo ruožtu pakvietė kartu dirbti A.Choliną.
„Neeikvoju savęs neigiamoms emocijoms, nepasitenkinimui – tai beprasmiška. Atvirkščiai, tikiuosi, kad ir gimtojoje šalyje būsiu reikalinga. Nors ir sakoma, kad savoje šalyje pranašu nebūsi, nemaniau, kad tai taip ilgai užtruks“, – su apgailestavimo gaidele ištarė viena ryškiausių Lietuvos choreografių, kūrybinius planus dabar įgyvendinanti svetur.
A.Cholinos Maskvos J.Vachtangovo teatre pastatytus spektaklius „Ana Karenina“, „Moterų krantas“ ir „Otelas“ spalio 20, 21, 23 d. 19 val. tiesiogiai transliuos LRT KULTŪRA.
