Jurgio Mačiūno kūrinių diskas – žurnalo „The Wire“ TOP 10 sąraše

Alternatyvus britų muzikos žurnalas „The Wire“ Lietuvos muzikos informacijos centro garso leidinį „Jurgis Mačiūnas. Muzikos notacijos sistemos“ įtraukė į geriausių 2015 metų CD dešimtuką. Paskutiniame šių metų „The Wire“ numeryje skelbtuose muzikos parsisiuntimų (download), srautinio muzikos siuntimo (streaming), vinilų ir kompaktinių diskų „TOP 10“ sąrašuose minėtas Lietuvos garso leidinys figūruoja „modernios kompozicijos“ kategorijoje.

J.Mačiūnui skirto garso leidinio viršelis. Dizainas T.S.Butkaus.
J.Mačiūnui skirto garso leidinio viršelis. Dizainas T.S.Butkaus.
J.Mačiūnui skirtas garso leidinys. Dizainas T.S.Butkaus.
J.Mačiūnui skirtas garso leidinys. Dizainas T.S.Butkaus.
Paskutinis šių metų „The Wire“ numeris.
Paskutinis šių metų „The Wire“ numeris.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 1, 2016, 6:21 PM, atnaujinta Jun 12, 2017, 2:47 AM

Šio kompaktinio disko iniciatorius – lietuvių kilmės britų muzikantas ir menininkas Antonas Lukoszevieze, kuris su savo ansambliu „Apartment House“ specialiai šiam leidiniui padarė aštuonių eksperimentinių Jurgio Mačiūno kompozicijų įrašus.

Nuo 1982 m. Londone leidžiamas nepriklausomas žurnalas „The Wire“ išsiveržė iš ketvirtinio avangardinio džiazo ir modernios kompozicinės muzikos „fenzino“ gemalo ir tapo įtakingiausiu tarptautiniu eksperimentinės, alternatyvios ir modernios muzikos žurnalu, kurį užsisako daugiau kaip 40-ies pasaulio valstybių skaitytojai.

Kiekvieną mėnesį „The Wire“ spausdina leidinį 20 000 vienetų tiražu, o daugiau kaip 10 000 skaitytojų prenumeruoja skaitmeninę žurnalo versiją. „The Wire“ rašo apie avangardinį roką, elektroniką, hiphopą, naująjį džiazą, laisvąją improvizaciją, modernią kompoziciją, garso meną ir tradicines muzikas, o pristatato taip: „mes garbiname ir tardome vizionieriškus ir įkvepiančius, subversyvius ir radikalius, marginalizuotus ir neįvertintus planetos muzikantus iš praeities ir dabarties“.

„The Wire“ tvirtina, jog kasdien „kariaudamas“ su „pilkybe ir vidutiniškumu“, bendradarbiauja su daugiau kaip 60 įvairiuose pasaulio taškuose rašančių laisvai samdomų tekstų autorių. Vienas tokių yra Julianas Cowley – literatūros ir muzikos apžvalgininkas, XX a. 8-ame dešimtmetyje aktyviai praktikavęs improvizacinę muziką, o 9-ame – dirbęs kartu su britų avangardo poetu ir kritiku Ericu Mottramu. Nuo 10-ojo dešimtmečio Julianas Cowley reguliariai skelbia muzikos tekstus „The Wire“.

Dar spalio mėnesio „The Wire“ numeryje jis recenzavo Jurgio Mačiūno kompaktinį diską, reikšdamas dideles simpatijas radikaliam „Apartment House“ atvirumui, išplėstinei atlikimo meno koncepcijai, tikslingam perversiškumui ir humorui.

Tačiau pristatydamas lietuvių provokatoriaus ir fluxus „atskaitos žmogaus“ įrašytus kūrinius jis rašo, jog esminis jų bruožas yra veiksmas, o ne garsas, todėl tai „ne idealus repertuaras CD leidiniui“. Tad išties netikėta, kad gruodžio mėnesio „The Wire“ numeryje, kaip tik minėto J. Cowley sudarytame modernios kompozicinės muzikos CD „TOP 10“, devintoje pozicijoje vis dėlto atsidūrė J.Mačiūno kompaktinis diskas.

Pats A.Lukoszevieze šiuos kūrinius vertina visiškai kitaip. Menininko įsitikinimu, jie yra būtent muzika ir būtent kompozicijos, nepaisant to, kad prieš kiekvieną atlikimą juos reikia „pasidaryti pačiam“, nusibraižant lentelę, užpildant ją garsais, kuriuos norima išgauti ir pažymint laikus, kada jie turi nuskambėti.

„Mačiūno partitūrų paprastumas apgaulingas; joms atlikti reikia kone religinio įkarščio, nesibodint vykdyti kartais net pačias ekscentriškiausias užduotis. Šie kūriniai nėra improvizacijos, nors juose esama improvizacinių elementų ir neapibrėžtų garsinių sandūrų grožio. Įsivaizduoju paskutiniąsias Antonino Artaud dienas, kaip jis savo kambaryje įsiūčio ir nusivylimo pagautas talžo šerpėtą medinę trinką pykdamas ant viso pasaulio.

Bet štai, kai žiūriu į sulaužytą smuiką, gulintį ant grindų po „Solo smuikui“, mane apima džiaugsmas – džiaugsmas dėl taip įvairiapusiškai išlaisvintų garsų, pranašaujančių naująjį avangardinės muzikos amžių. Nors jis prasidėjo daugiau kaip prieš pusšimtį metų, eksperimentinės muzikos pasaulyje jo rezonansinė kreivė vis dar svyruoja plačiai“ – „Muzikos notacijos sistemų“ CD brošiūroje rašo A. Lukoszevieze.

Visas „Modernios kompozicijos“ 2015 metų CD „TOP 10“ sąrašas pagal „The Wire“: 1. Herbert Distel. Travelogue (hatOLOGY) 2. David Rosenboom. Naked Curvature (Tzadik) 3. Allison Cameron. A Gossamer Bit (Redshift Music) 4. Charlemagne Palestine. Organo Rinascimentale Non Temperato (I Dischi Di Angelica) 5. Eva-Maria Houben. Air: Works for Flutes and Organ (Edition Wandelweiser) 6. Christian Wolff. Pianist: Pieces (Sub Rosa) 7. Lois V Vierk. Words Fail Me (New World) 8. James Moore & Andie Springer. Gertrudes: Music for Violin and Resonator Guitar (New World) 9. George Maciunas. Musical Scoring Systems (Music Information Centre Lithuania) 10. James Saunders. Assigned #15 (Another Timbre)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.