Šeši amerikiečiai, vien balsais sukuriantys stebuklingą muzikos audinį, visame pasaulyje išgarsėjo prieš beveik tris dešimtmečius.
Šiandien jie – a cappella žanro etalonas, kuriam niekas negali prilygti. Visą pasaulį išmaišiusi grupė, prieš porą savaičių išleidusi naują albumą „Believe“, sugeba žiūrovus apstulbinti ir sujaudinti – tuo įsitikino visi, kurie 2002-aisiais stebėjo „Kaunas Jazz“ surengtą koncertą Vilniuje.
Tada eilėje prie grupės autografų rikiavosi ir Lietuvos garsenybės, o festivalio rengėjai pažadėjo sau būtinai „Take 6“ pakviesti dar sykį.
Pažadą ištesėti užtruko – dainininkų grupė kasmet surengia per 100 koncertų, jos grafikas – užpildytas porai metų į priekį.
Nereikia stebėtis – su Whitney Houston, Stevie Wonderiu, Ray Charlesu dainavęs, dešimt „Grammy“ statulėlių pelnęs, „Oskarų“ įteikimo ceremonijoje koncertavęs kolektyvas yra tikras vokalinės muzikos fenomenas.
Jo muzika skambėjo garsiame kino filme „Dikas Treisis“, tarp „Take 6“ gerbėjų – ne vienas kadenciją baigęs ir dabartinis JAV prezidentas.
Kauno „Žalgirio“ arenoje gegužės 1-ąją „Take 6“ surengs „Kaunas Jazz“ festivalio koncertą, skirtą Motinos dienai.
Prieš kelionę į Kauną „Lietuvos rytui“ interviu davė grupės įkūrėjas – 53-ejų dainininkas Claude’as McKnightas.
– Lietuvoje koncertuosite po 14 metų pertraukos. Kuo nudžiuginsite šįsyk?
– Grupės branduolys kartu – beveik 30 metų, todėl pasistengsime koncertu atskleisti visą nueitą kelią. Žinoma, bus ir keletas dainų iš ką tik išleisto naujo mūsų albumo „Believe“.
Puikiai suprantame, kad nemažai žiūrovų nori išgirsti ir dainas, kurios mus kadaise išgarsino, todėl jos būtinai skambės.
Be to, bus pora staigmenų, paruoštų specialiai šiems koncertams. Dainų, kurių nėra mūsų albumuose. Konkrečiau? Nenoriu išduoti, bet sakykime taip – dainininkas Stevie Wonderis daugybę metų yra mūsų draugas, tad bus užuominų į šią draugystę. (Juokiasi.)
– Su Stevie įrašų studijoje dainavote ne sykį. Jis – vienas tų, kuriuos drąsiai galima vadinti muzikos genijais. Ko iš jo išmokote?
– Kiekvienas bendras darbas su juo – pritrenkiama patirtis.
Pakanka būti greta jo, kad pajustum didžiulį kūrybingumą. S.Wonderis – savimi pasitikintis profesionalas, daugelis idėjų jam kyla spontaniškai. Tai priverčia pasitempti, nes nori priimti jo iššūkį. Su juo jautiesi kaip meistriškumo pamokoje.
– Dar 1980-aisiais jūs universitete įkūrėte grupę „The Gentlemen’s Estate Quartet“, kuri vėliau virto „Take 6“.
Jei tada kas būtų pasakęs, kad 2016-aisiais keliausite aplink pasaulį, ar būtumėte patikėjęs?
– Niekaip. Tai tebuvo pomėgis. Nuostabu, kad mums tai vis dar labai patinka, dar nuostabiau – kad keičia kitų žmonių gyvenimus. Kartais tiesiog turi eiti keliu, nenujausdamas, kur jis nuves. Taip yra su „Take 6“.
– Esate laimėjęs 10 „Grammy“ ir daugybę kitų apdovanojimų. Kuris įvertinimas jums maloniausias?
– Sunku pasakyti. „Grammy“ laimėtojus renka kolegos, o „Billboard“ ar „World Music Awards“ nulemia klausytojai. Tad visi savaip svarbūs, suteikia pasitikėjimo savimi. Bet nėra taip, kad glostau konkrečią statulėlę ir galvoju: o, šita tai labai ypatinga.
– „Take 6“ koncertavo keturiems skirtingiems JAV prezidentams.
Kuris šių pasirodymų buvo įsimintiniausias?
– Visi – labai skirtingi. Dainavome prezidento Billo Clintono prisaikdinimo ceremonijoje, tai buvo nuostabu, nes muzikinę programą prižiūrėjo legendinis prodiuseris Quincy Jonesas. Tad ten dainavo daugybė žvaigždžių – tarp jų ir Michaelas Jacksonas. To pralenkti turbūt neįmanoma.
Bet mes dainavome ir prezidentui Barackui Obamai – per Kalėdų koncertą Baltuosiuose rūmuose. Ten sužinojome, kad jo žmona Michelle Obama turi mūsų įrašų savo telefone ir nuolat jų klausosi.
Dainavome ir dviem prezidentams George’ams Bushams – tėvui ir sūnui. Jie – skirtingi, bet ir jiems koncertuoti buvo smagu.
– Dainuotumėte ir skandalingajam Donaldui Trumpui, jei jis taptų prezidentu?
– Sunku atsakyti, pasikalbėtume su jo patarėjais, pasižiūrėtume, koks iš tiesų jo požiūris į kai kuriuos svarbius klausimus.
Jei dėl kokių nors priežasčių jis bus išrinktas, amerikiečiai iš esmės privalės jį palaikyti. Nesvarbu, kad dalies jų ir D.Trumpo pažiūros turbūt labai skiriasi. Jei žmonės atsisako palaikyti teisėtai išrinktą lyderį, būna bėdų.
Žinoma, būna atvejų, kai išrinktas žmogus elgiasi visiškai netinkamai, tada yra būdų tą klaidą ištaisyti. Pabrėžiu – nekalbu konkrečiai apie D.Trumpą.
– 1991-aisiais kiek netikėtai prie jūsų balsų įrašuose atsirado ir muzikos instrumentų. Kaip reagavo gerbėjai?
– Nemaža dalis jų labai pasipiktino. Aš tai suprantu, nes būna, kad pamėgstamas tam tikras skambesys, įvaizdis ir nenori, kad kažkas keistųsi.
Bet mums svarbu jausti kūrybos laisvę, judėti pirmyn. Kartais tam reikia instrumentų. Kita vertus, net ir tada mūsų pagrindas išlieka a capella žanras.
– Jūsų brolis – garsus JAV ritmenbliuzo atlikėjas Brianas McKnightas, kuris 16 kartų pretendavo į „Grammy“, bet nė sykio nelaimėjo. Jūs laimėjote 10 kartų. Jis nekelia pavydo scenų?
– Esame daug sykių dėl to juokais apsižodžiavę. Bet jo albumai parduoti kur kas didesniu tiražu nei mūsų, tad – lygiosios.
Konkurencija tarp mūsų visada buvo ir išlieka. Šeimoje augo keturi berniukai, aš esu vyriausias, Brianas – jauniausias.
Manau, rungtyniauti sveika. Bet aš esu didžiausias jo, o jis – didžiausias „Take 6“ gerbėjas.
– Yra grupių, savo įkvėpėjais laikančių būtent „Take 6“ – pavyzdžiui, pernai „Kaunas Jazz“ koncertavusi „Naturally 7“. Kaip jaučiatės suvokdami, kad jūsų muzika kai kam tapo kelrode žvaigžde?
– „Naturally 7“ – mūsų bičiuliai. Nuostabus jausmas, kai supranti, kad taip prisilietei prie kieno nors gyvenimo.
Kai mano brolis Brianas išgarsėjo, tik tada prisipažino, kad į muziką žengti nusprendė išgirdęs mane dainuojant.
Niekada nežinai, kas tave stebi ir ką iš to pasiima. Neįsivaizduoji, kokį poveikį padarysi.
– Visi grupės nariai – Septintosios dienos adventistai. Kai prieš 14 metų lankėtės Vilniuje, koncerte nuolat šlovinote Dievą. Kiek svarbu jums scenoje perteikti savo tikėjimo tiesas?
– Tai priklauso nuo aplinkos, salės, koncerto pobūdžio. Pavyzdžiui, tada koncertavome prieš Kalėdas, tad ir religinės tematikos buvo daugiau.
Kiekviename koncerte įvertiname situaciją, suprantame, ko atėjo žiūrovai. Nejaučiu poreikio pamokslauti nuo scenos, dainos kalba pačios.
Bet jei koncertuojame bažnyčioje, žinoma, kalbų apie tikėjimą bus daugiau.
– Dainavote gospelo, džiazo, ritmenbliuzo kūrinius. Ar yra muzikos, kurią labai norite išbandyti ateityje?
– Norėtume daugiau paeksperimentuoti su braziliška muzika. Ji – sąrašo viršūnėje, nors yra ir daugybė kitų žanrų, kurie tiktų „Take 6“.
– Kai nekoncertuojate, kasdien dainuojate namie?
– Turime repetuoti kasdien, kitaip negalima.
Reikia palaikyti gerą vokalinę formą. Mes dainuojame kasdien – kartu ar atskirai.
– Ką dainuojate duše?
– Grupės „The Doobie Brothers“ dainą „What A Fool Believes“. Ji – viena mano mėgstamiausių.
– Balsas – jūsų instrumentas ir pragyvenimo šaltinis. Kaip juo rūpinatės varginančių gastrolių metu?
– Yra dvi paprastos taisyklės – kuo geriau išsimiegoti, nesvarbu, lėktuve, viešbutyje ar užkulisiuose. Ir gerti daug vandens, ypač – keliaujant lėktuvu.
