Taikos projektas – vėl aktualus
Pirmieji 96-ojo Zalcburgo festivalio renginiai prasidėjo prieš savaitę, tačiau oficialiai šventė atidaryta tik vakar 17-ojo amžiaus teatre „Felsenreitschule“, kuris yra iškaltas Mionchsbergo kalne ir figūruoja klasika tapusiame filme „Muzikos garsai“ (Sound of Music).
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo įžymybės ir aukšto rango pareigūnai. Rengėjai vylėsi, kad šventė padės žmonėms bent trumpam negalvoti apie virtinę pastarojo meto džihadistų atakų kaimyninėje Vokietijoje ir Prancūzijoje.
„Šis festivalis gimė kaip taikos projektas Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje, kai padėtis buvo daug blogesnė nei šiandien. Kaip toks, jis turėtų suteikti dvasios peno neramiais laikais“, – kalbėjo festivalio prezidentė Helga Rabl-Stadler.
Festivalyje, kuris vyks sustiprinto saugumo sąlygomis, tikimasi sulaukti daugiau kaip 200 tūkst. lankytojų. Jis truks iki rugpjūčio 31-osios ir pakvies į 192 renginius 14-koje vietų.
Filmas persikėlė į sceną
Atidarymo ceremoniją ketvirtadienio vakarą vainikavo svarbiausias šių metų šventės projektas – operos „Angelas naikintojas“ (The Exterminating Angel) pagal ispanų ir meksikiečių kino kūrėjo Luiso Bunuelio 1962 metų juodąją komediją pasaulinė premjera. Darbą scenai pritaikė 45 metų britų pianistas ir kompozitorius Thomasas Adesas kartu su premjeros dirigentu Tomu Cairnsu.
Kompozitorius prisipažino, kad nespalvotas L.Bunuelio filmas buvo jį apsėdęs nuo ankstyvos jaunystės. Tai siurrealistinė parabolė apie vakarėlyje prabangioje viloje įkalintą kompaniją.
Analogiška situacija vaizduojama operoje: vakarieniauti susirinkę aukštuomenės veikėjai negali palikti kambario, nors tam nėra jokių regimų kliūčių. Jie visą laiką ieško išėjimo, bet grįžta į tą patį kambarį. Patekę į spąstus elegantiški, kultūringi žmonės virsta tikrais barbarais.
„Naikinantis angelas – tai valios, tikslo, veiksmo nebuvimas“, – aiškino Th.Adesas. Anot kritikų, kompozitorius puikiai atskleidė savo muzika augančią vakarėlio įtampą – panaudojo netgi L.Bunuelio dievintus pagoniškus būgnus, o Naikinančio angelo metaforą perteikė elektrinėmis Marteno bangomis, kurios aidi lyg graikų mitinės sirenos.
Galiausiai radę išėjimą operos veikėjai nusileidžia į parterį, mat jie, anot operos autorių, mažai kuo skiriasi nuo mūsų, žiūrovų. Žodžiu, veikalu pretenduota į plačius apibendrinimus – deja, kritikai po vakarykštės premjeros spektaklyje pasigedo filmui būdingos gelmės.
Didžioji programos dalis – operos
Netrukus festivalyje įvyks dar dviejų operų premjeros. Trečią kartą bus atgaivinta Richardo Strausso „Danajos meilė“, kurią režisavo latvis Alvis Hermanis, ir pirmą sykį festivalio istorijoje rampų šviesas išvys Charles‘io Gounod „Faustas“ (režisierius Reinhardas von der Thannenas) su lenkų tenoru Piotru Beczala.
Dar trys operos skambės koncertuose. Tai – Giacomo Puccini „Manon Lescaut“ su Ana Netrebko, Otto Nicolai „Il templario“ su „bel canto“ didmeistriais Juanu Diego Florezu bei Joyce DiDonato ir Jules‘io Massenet „Thais“ su Placido Domingo.
Zalcburgo Sekminių festivalis vasaros programai „paskolino“ Leonardo Bernsteino miuziklą „Vestsaido istorija“ su Cecilia Bartoli. Taip pat bus parodytas visas Wolfgango Aamadeaus Mozarto ir Da Ponte ciklas – operos „Visos jos tokios“, „Don Žuanas“ ir „Figaro vedybos“, režisuotos festivalio meno vadovo Sveno Erico Bechtolfo.
Trys premjeros publikos laukia ir dramos teatro programoje. Tai Samuelio Becketto „Žaidimo pabaiga“, Williamo Shakespeare‘o „Audra“ ir Thomaso Bernhardo „Tamsuolis ir pamišėlis“ (Der Ignorant und der Wahnsinnige).
Rojus atsiveria naktį
Liepos 30-ąją Didžiojoje festivalio salėje nuskambės svarbiausias šventės sakralinio ciklo „Ouverture spirituelle“ kūrinys – vengrų kompozitoriaus Peterio Eötvöso „Halleluja – Oratorium Balbulum“ pasaulinė premjera, atliekama Danielio Hardingo diriguojamo Vienos filharmonijos orkestro. Šiemet ciklo ašis – Rytų krikščioniškoji muzika.
Dar dviem pasaulinėmis premjeromis festivalyje bus pažymėti kompozitorių Friedricho Cerha‘os ir György Kurtago 90-mečiai.
Zalcburge svečiuosis net keturi rinktiniai orkestrai – Amsterdamo „Concertgebouw“, Milano „Filarmonica della Scala“, Klivlendo simfoninis bei Leipcigo „Gewandhaus“, būrys žymiausių dirigentų ir instrumentininkų.
Tikimasi parduoti į renginius apie 231 tūkst. bilietų, kurių kaina – nuo 5 iki 430 eurų.
Tačiau norint pajusti ypatingą Zalcburgo festivalio atmosferą ir muzikos miesto dvasią nebūtina pirkti šimtus eurų kainuojančių bilietų į šventės spektaklius ir koncertus. Kiekvieną vakarą iki pat vasaros pabaigos geriausius festivalio praėjusių metų projektus bei naujausius kūrinius – jų įrašus bei tiesiogines transliacijas – galima nemokamai stebėti didžiuliame ekrane Zalcburgo pilies papėdėje.
Vakare sušvintantys pilies žiburiai, į dangų kylanti dieviška muzika, nuščiuvusi jos pakerėta tūkstantinė minia, tyras Alpių oras sukuria nerealumo įspūdį, kurį norisi patirti vis iš naujo, grįžtant į šį klasikinės muzikos rojų.
