Lietuvis pateko į patį elitinės šventės epicentrą. „Danajės meilė“ – ypatingas Zalcburgui veikalas. R.Straussas jį sukūrė būtent Zalcburgo festivaliui, minėdamas savo 80-metį. Tačiau 1944 metais A.Hitlerio dekretu festivalis buvo nutrauktas kaip tik po „Danajės meilės“ generalinės repeticijos. R.Straussas anuomet ištarė savo istorinius žodžius: „Ponai, gal susitiksime geresniame pasaulyje.“ Tai buvo jo atsisveikinimas su scena.
Opera pirmą kartą rampų šviesas išvydo tik 1952-aisiais, o vėliau buvo grįžusi į Zalcburgą tik kartą – 2002 metais. Mat tai – nepaprasto sudėtingumo kūrinys tiek orkestrui, tiek solistams, nors ir kupinas autoriui būdingo lengvumo bei humoro.
Anot sekmadienio premjerą diriguosiančio austro Franzo Welserio-Mösto, Vienos filharmonijos orkestras dar nebuvo susidūręs su tokia sunkia partitūra. Tą patį pripažino ir Danajės vaidmens kūrėja bulgarų sopranas Krassimira Stojanova.
Tačiau maestro džiaugėsi puikia repeticijų atmosfera, o festivalio prezidentė Helga Rabl-Stadler neabejojo sėkme, nes F.Welseris-Möstas, Vienos filharmonijos orkestras ir K.Stojanova jau žinomi Zalcburge kaip puikūs R.Strausso muzikos interpretuotojai. Be to, operą režisuoja festivalio numylėtinis latvis Alvis Hermanis.
Taigi jaudintis festivalyje debiutuojančiam J.Statkevičiui yra dėl ko, nors už dizainerio pečių – jau 95 operos. Juozo darbas „Danajėje“ žavių kostiumų kūryba nesibaigė – jam teberūpi kiekvieno artisto išvaizda. „Grimuoju 300 žmonių! Darbo iki kaklo“, – nervingai dėstė dizaineris, nesileisdamas į ilgesnes kalbas.
Tačiau nuotraukose iš „Danajės“ generalinės repeticijos jau galime pamatyti J.Statkevičiaus kūrinius. Jie skleidžiasi visu grožiu asketiškoje spektaklio scenos erdvėje.
