Muzikos įžymybės Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“ nudžiugins Vilnių

Daugiau kaip 50 metų trunkanti šlovinga karjera, pasirodymai garsiausiose pasaulio salėse, 20 metų kuriama orkestro „Kremerata Baltica“ sėkmės istorija, prestižiniai apdovanojimai, stulbinami įrašai – tai tik kelios legendinio smuikininko Gidono Kremerio biografijos detalės.

Maestro G.Kremeris (centre) su savo vadovaujamo orkestro „Kremerata Baltica“ muzikantais.<br>Organizatorių nuotr.
Maestro G.Kremeris (centre) su savo vadovaujamo orkestro „Kremerata Baltica“ muzikantais.<br>Organizatorių nuotr.
Orkestro „Kremerata Baltica“ įkūrėjas ir vadovas, smuiko virtuozas G.Kremeris.<br>Organizatorių nuotr.
Orkestro „Kremerata Baltica“ įkūrėjas ir vadovas, smuiko virtuozas G.Kremeris.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 16, 2017, 8:54 AM, atnaujinta Apr 12, 2017, 3:35 AM

Netrukus visas pasaulis minės maestro 70-metį ir jo vadovaujamo orkestro 20-metį, o jubiliejų startu taps koncertas Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje vasario 18 dieną.

Kelio pradžia – Lietuvoje

Būtent Lietuvos sostinėje kadaise G.Kremeris pagrojo savo pirmąjį rečitalį ir nuolat čia sugrįžta, netgi turi namus. Mat 1980-aisiais emigravęs iš Sovietų Sąjungos į Vakarus, smuikininkas gyvena įvairiose pasaulio šalyse.

1997-aisiais būtent Vilniuje pradėjo savo kelią ir pirmosioms Europos gastrolėms pasirengė G.Kremerio įkurtas trijų Baltijos valstybių jaunimo kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“. Maestro subūrė šį orkestrą savo 50-mečio proga, sumanęs taip atiduoti duoklę gimtajam Baltijos regionui, grįžti prie savo šaknų, nes pats yra gimęs Rygoje.

Jo svajonė garsinti muzika Baltijos seses pasaulyje, skleisti jų kultūrą išsipildė su kaupu. „Kremerata Baltica“ tapo puikia Baltijos kultūros ambasadore. Šiandien šį orkestrą, spindintį tarp kitų gyvu, subtiliu skambesiu ir originalumu, žino visas pasaulis. Jo gastrolių maršrutai driekiasi už Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos ribų.

Kolektyvas išleido daugiau kaip 20 kompaktinių plokštelių, tarp jų – prestižiniais „Echo Klassik“ ir „Grammy“ įvertintą „After Mozart“, „Grammy“ nominuotus Georgeso Enescu ir Mieczyslawo Weinbergo muzikos albumus.

2009-aisiais kūrybinga kolektyvo veikla buvo įvertinta japonų „Praemium Imperiale“ prizu, o pernai trofėjų kolekciją papildė antrasis „Echo Klassik“ apdovanojimas už Dmitrijaus Šostakovičiaus fortepijoninių koncertų albumą, įgrotą su rusų pianiste Ana Vinitskaja.

Nedaro to, kuo netiki

„Esu laimingas, kad galiu dalytis atradimų aistra su jaunosios kartos atlikėjais. Ši patirtis mane praturtina, leidžia pamiršti mūsų amžiaus skirtumą, skatina siekti svajonių“, – džiaugėsi G.Kremeris.

Maestro su savo vadovaujamu kolektyvu praturtino muzikos lobyną daugybe perlų, nes visą gyvenimą nepailsdamas ieško naujų talentingų kompozitorių ir nepelnytai pamirštų autorių, griežia jo kolektyvui sukurtas pasaulines premjeras, tarp jų – ir lietuvių autorių.

Eksperimentų aistra, lankstumas, originalumas tapo G.Kremerio meno sinonimais. Šiandien be jo unikalių interpretacijų, virtuoziškumo ir išskirtinio talento neįmanoma įsivaizduoti kamerinės muzikos pasaulio.

„Ieškodamas savo kelio aš pirmiausia stengiausi nedaryti to, kuo netikiu. Savos muzikos, savojo kelio, minčių paieškos – tai nesibaigiantis procesas“, – teigė menininkas.

Jo darbų svarbą liudija daugybė tarptautinių prizų, tarp jų – „Triumfo“ premija (2000), UNESCO muzikos prizas (2001), Arturo Rubinsteino prizas (2011). Pernai G.Kremeris tapo pirmuoju pasaulio smuikininku, įvertintu vienu didžiausių meno apdovanojimų – Japonijos meno asociacijos „Premium Imperiale“.

Jubiliejaus proga įspūdingą smuikininko kūrybos kelią ir unikalumą įamžino įtakinga įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“, išleidusi visus jo smuiko koncertų įrašus – net 22-jų kompaktinių diskų rinkinį.

Įtrauks lietuvių dirigentus

Ne mažiau imponuoja G.Kremerio kaip humanisto veikla, gaivūs, ironiški, nuoširdūs pasisakymai ir akcijos, ginant tikrąsias vertybes tiek mene, tiek visuomenės gyvenime. „Mūsų, muzikantų, tikslas yra skleisti harmoniją“, – neabejoja G.Kremeris ir daro tai su savo kolektyvu visais jiems prieinamais būdais, netgi rengdami solidarumo su politinių represijų aukomis akcijas.

Maestro išugdė būrį iškilių menininkų, kurie šiandien garsiuose kolektyvuose ir scenose skleidžia jo aukštus muzikinius bei etinius idealus. Tarp jų yra daug lietuvių muzikos kultūros pažibų. Lietuviškų akcentų nestigs ir jubiliejiniuose maestro bei jo vadovaujamo orkestro renginiuose bei leidiniuose.

Vasarį „Deutsche Grammophon“ žada išleisti Segejaus Rachmaninovo fortepijoninių trio albumą, kurį su G.Kremeriu ir pianistu Daniilu Trifonovu įgros violončelininkė Giedrė Dirvanauskaitė. ECM kompanija rengia G.Kremerio atrasto lenkų kompozitoriaus M.Weinbergo (1919-1996) kamerinių simfonijų albumą – jį su maestro ir „Kremerata Baltica“ įrašinėja dirigentė Mirga Gražinytė.

Jubiliejiniuose koncertuose orkestrui „Kremerata Baltica“ greta pasaulinių įžymybių talkins jaunas lietuvių dirigentas Martynas Stakionis.

G.Kremeris savo 70-metį ir jo kolektyvas savo 20-metį minės visus šiuos metus. Jubiliejaus kulminacija taps vasarį rengiamos gastrolės JAV ir Kanadoje, gegužę – Azijos šalyse. Europoje jubiliatai surengs beveik 40 pasirodymų Baltijos šalyse, Vokietijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Olandijoje.

Europos turo ir jubiliejinių iškilmių pradžia – koncertas Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje vasario 18-ąją. Prieš lietuvių publiką atlikėjai sužibės visais savo talentais: grieš originalias Philipo Glasso ir Astoro Piazollos kūrinių aranžuotes, M.Weinbergo Ketvirtąją simfoniją ir lietuvišką kūrinį – Anatolijaus Šenderovo „Cantus in memoriam Jascha Heifetz“. Solo partijas atliks pats G.Kremeris, lietuvių smuikininkė Agata Daraškaitė ir garsus vokiečių klarneto virtuozas Mate‘as Bekavacas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.