Abu smuikai iš tikrųjų yra LVSO nuosavybė, įsigyta dar tada, kai, anot kolektyvo vadovų, gerus styginius instrumentus buvo įmanoma įpirkti. Dabar jau nebe – daug kas pasikeitė, todėl prieš dešimtmetį Japonijos vyriausybės LVSO suteikta milijoninė (tada dar litais) parama „Yamaha“ instrumentams įsigyti buvo išganinga.
Pasak LVSO meno vadovo Gintaro Rinkevičiaus, šiais laikais tapo sudėtinga atnaujinti ne tik instrumentus, bet ir patį orkestrą, nes gabiausias Lietuvos jaunimas nebestoja į Muzikos ir teatro akademiją – jis iš karto po meno mokyklų išsivažinėja studijuoti į užsienį ir negrįžta. Taigi pats brangiausias LVSO turtas – tai kolektyvo senbuviai, kartu su maestro G.Rinkevičiumi tvirtai laikantys orkestro kokybės kartelę.
Net tokios žvaigždės, kaip prancūzų smuikininko Augustin‘o Dumay, liga nesudrumstė orkestro 28-ojo gimtadienio nuotaikos. Kas, jei ne opera, galėjo išgelbėti šventę? G.Rinkevičius juokavo, kad opera – taip pat „užgyventa“ orkestro, nes lydi kolektyvą nuo pirmųjų gyvavimo metų. Juk LVSO projektai davė pradžią „Vilnius City Opera“ trupei.
Šios trupės žvaigždės – sopranas Lauryna Bendžiūnaitė su bosu baritonu Kostu Smoriginu – ir išgelbėjo orkestro gimtadienį. Jų atliekamos nuotaikingos Wolfgango Amadeaus Mozarto populiariausių operų arijos puikiai derėjo prie G.Mahlerio Ketvirtosios poezijos ir leido solistams atskleisti visą savo balsų bei sceninį žavesį. Buvo akivaizdu, kad W.A.Mozartas – Laurynos ir Kosto stichija.
L.Bendžiūnaitė netrukus dainuos Siuzaną „Figaro vedybų“ premjeroje Štutgarte, o rengė šią partiją vos ne iki gimdymo. Šiuo metu šešių mėnesių sūnų auginanti solistė beveik neturėjo motinystės atostogų – dainavo spektakliuose net devintąjį nėštumo mėnesį.
Neseniai L.Bendžiūnaitė pirmą kartą atliko soprano partiją G.Mahlerio Ketvirtojoje simfonijoje Londone, garsiojoje „Wigmore Hall“ salėje, su Londono karališkosios muzikos akademijos alumnų ansambliu jubiliejiniame anglų įžymybės Trevoro Pinnocko koncerte. Ten lietuvė jubiliato garbei padainavo ir aranžuotą Klaipėdos krašto liaudies dainą „Parbėg laivelis“. Šį pirmadienį solistė išskrenda su sūnumi į Palermą (Italija) dalyvauti projekte su legendiniu solistu Thomasu Quasthoffu.
G.Rinkevičiaus vadovaujamas orkestras „užgyveno“ daug iškilių kūrybos palydovų ir draugų. Vienas jų – tenoras Edgaras Montvidas – šiuo metu alinamai darbuojasi rengdamas Charles‘io Gounod Fausto vaidmenį „Vilnius Vity Opera“ premjerai, bet surado laiko pasveikinti scenos partnerius.
„Jaučiau malonią pareigą ateiti į LVSO gimtadienio koncertą. Visi prisimena savo pirmąją meilę, o atlikėjai prisimena žmones, kurie buvo šalia jų kūrybos kelio pradžioje. Pirmą kartą su G.Rinkevičiumi ir jo vadovaujamu orkestru susitikome dar 1997-aisiais, Richardo Strausso „Salomėjoje“ ir turbūt bendrausime visada. Laikas atsijoja tikrus draugus“, – kalbėjo Edgaras.
Jis džiaugėsi kūrybiniu dialogu su maestro G.Rinkevičiumi, mat šis ne tik kviečiasi tenorą į savo projektus, bet ir palaiko jo idėjas. Tarkime, E.Montvido iniciatyva LVSO žada pristatyti Lietuvoje su garsiais lenkų atlikėjais kompozitoriaus Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rogeris“, jau nuskambėjusią keliose prestižinėse užsienio scenose. Bet tai – kito sezono vinis.
LVSO vadovai nepalaidojo ir drąsių ūkinių planų: galbūt pavyks pertvarkyti orkestro užgyventus namus – Kongresų rūmus. Tai paaiškės jau greitai.
