Orkestras iš pajūrio kviečia į muzikines apeigas Vilniuje

„Žmogų, esantį Kryžkelėje, ištinka nesvarumas arba virsmas. Jame tarytum susikerta visos žemiškos ir dangiškos, šviesiosios ir tamsiosios jėgo“, – teigia kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė. Šį trečiadienį Nacionalinėje filharmonijoje skambės jos „Kryžkelės apeigos“ violončelei solo ir styginiams.

Klaipėdos kamerinis orkestras.<br>R.Šeškaičio nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras.<br>R.Šeškaičio nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras.<br>R.Šeškaičio nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras.<br>R.Šeškaičio nuotr.
M.Bačkus.<br>D.Matvejevo nuotr.
M.Bačkus.<br>D.Matvejevo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 27, 2017, 11:43 AM, atnaujinta Apr 8, 2017, 11:17 PM

Šį N. Sinkevičiūtės kūrinį bei Piotro Čaikovskio ir Johno Tavenerio kompozicijas koncerte „Apeigos orkestrui“ atliks Klaipėdos kamerinis orkestras ir jo vadovas, violončelininkas Mindaugas Bačkus. Tai bus jau tradiciniu tapęs klaipėdiečių oro gūsis, dovanojamas Vilniui iš pajūrio. Publika ir atlikėjai susitiks muzikos kryžkelėje.

Klaipėdos kamerinis orkestras (KKO) yra vienas jauniausių profesionalių Lietuvos kamerinių kolektyvų. 1992 m. susibūręs stygininkų ansamblis nuolatinę erdvę kūrybinei veiklai ir administracinę paramą rado Klaipėdos koncertų salėje – aktyviame uostamiesčio muzikinio gyvenimo epicentre. Orkestras kas mėnesį publikai pristato naujas programas kaip reziduojantis salės kolektyvas.

Nuolatinio dirigento neturintis KKO išsiskiria stipriu ansambliškumo pojūčiu. Beveik du dešimtmečius orkestrą ugdė, repertuarą kaupė ir išlikimu rūpinosi jo įkūrėja, ilgametė altų grupės koncertmeisterė Liuda Kuraitienė. Dar didesnį postūmį profesionalumo ir modernumo link KKO suteikė naujasis meno vadovas, vienas ryškiausių savo kartos Lietuvos violončelininkų Mindaugas Bačkus, perėmęs šias pareigas 2009 m. Jo idėjos įkvėpė kolektyvą pastebimiems pokyčiams.

„Aš tikiu, kad muzika gali padaryti pasaulį gražesnį. Skamba banaliai, bet tai yra muzikos esmė. Klaipėdos kamerinio orkestro vizija – tai nedidelė mylinčių muziką vienminčių bendruomenė“, – kalbėjo M. Bačkus. Bendruomene šiandien tampa jau ne tik orkestras.

„Pagalvojau, kad reikia kurti bendruomenę, kuriai būtų gera ne tik Mozarto klausytis, bet ir pabūti drauge. Tai – lyg bažnytinė bendruomenė, kurioje žmonės ne tik išreiškia tikėjimą, bet ir džiaugiasi buvimu kartu. Manau, kad koncertas, muzika ir publika galėtų virsti bendruomene. Tegu tai skamba naiviai ir neįtikinamai, bet aš bent jau mėginu rasti kelią“ – aiškino menininkas.

Nuo N.Sinkevičiūtės muzikinio žvilgsnio į žmogų kryžkelėje publikos dėmesys kryps į W.A.Mozartą pagerbiantį vieną šviesiausių Piotro Čaikovskio kūrinių – Serenadą styginiams.

„Tai mano duoklė Mozartui; serenada sumanyta kaip jo stiliaus imitacija, džiaugčiausi, jei būčiau priartėjęs prie šio pavyzdžio“, – rašė kompozitorius. Keturios Serenados dalys – keturios viena kitą paryškinančios dvasinės būsenos. „Serenadą kūriau dėl vidinių paskatų, iš širdies“, – savo globėjai Nadeždai von Meck prisipažino P. Čaikovskis.

Muziką iš širdies keis muzika sielai. Antroje koncerto dalyje skambės J. Tavenerio „Apsauganti skraistė“ („The Protecting Veil“) violončelei ir styginiams (bus rodoma Vlado Šerstobojevo video projekcija). Žymiojo anglų kompozitoriaus kūrybos tyrinėtojai pabrėžia, kad jo muzika kalba sielai, kviesdama klausytoją, nesvarbu, ar jis tikintis, ar ne, apmąstyti didįjį žmonijos būties slėpinį. Savo kūryba J.Taveneris ne tik siekė garbinti Apvaizdą, bet ir tiesti tiltus, rodyti kelią į Dievo karalystę.

„Apsauganti skraistė“ violončelei ir styginių orkestrui sukurta 1988 metais. Kompozitorių įkvėpė Švč. Mergelės Marijos globos šventė – viena didžiausių stačiatikių liturginiame kalendoriuje. Istorinė legenda pasakoja, kad 910 m. Konstantinopolis buvo apsuptas musulmonų saracėnų (kiti šaltiniai teigia, kad tai buvo rusėnai) ir jo gyventojams grėsė mirtinas pavojus.

Besimeldžiantiems krikščionims (kitur rašoma, kad šv. Andriejui) dangiškoje šviesoje pasirodė angelų ir šventųjų apsupta Dievo Motina, jos veidu tekėjo ašaros. Kurį laiką drauge pasimeldusi, ji nusigobė skraistę ir išskleidė ją virš visų, prašančių užtarimo. Įgavę jėgų, graikai puolė priešus ir šie atsitraukė.

J.Taveneris teigė norėjęs atskleisti šiame kūrinyje didžiulę, neišmatuojamą Švč. Mergelės Marijos galią ir globą. Kaip tik violončelės partija simbolizuoja Dievo Motiną – jos giesmė nenutrūksta per visą kūrinį, o styginiai dar pratęsia šią nesibaigiančią melodiją.

Meditacinio pasakojimo fone iškyla Mergelės Marijos gyvenimo vaizdai: Gimimas, Apreiškimas, Įsikūnijimas, Rauda prie kryžiaus, Prisikėlimas, Dangun ėmimas, o juos įrėmina pirma ir paskutinė dalys, liudijančios begalinį Dievo Motinos grožį ir pagalbą šiam dūžtančiam pasauliui.

Kompozitorius sakė: „norėjau nutapyti ikoną ne dažais, o muzikos garsais, ne teptuku, o violončelės giesme“.

Klaipėdos kamerinio orkestro ir violončelininko Mindaugo Bačkaus koncertas „Apeigos orkestrui“ įvyks kovo 1 d., trečiadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kokias pratybas šiemet rengs Lietuvos kariuomenė?