Tikriems šokio aistruoliams nepatogumų sukėlė tik „Kūrybinio impulso“ data – birželio 18-oji, nes tą patį vakarą Lietuvoje vyko dar vienas išskirtinis šokio renginys – „Nyderlandų šokio teatro 2“ gastrolės Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Nors persiplėšk!
Todėl iš dalies šis tekstas skiriamas tiems, kurie paaukojo „Impulsą“ dėl pasaulinę šlovę pelniusių meistrų choreografinio žodžio.
Miniatiūros tapo per ankštos
Šiemetis „Kūrybinis impulsas“ išlaikė koncertinių numerių – miniatiūrų formatą, kuris jau galėtų po truputį transformuotis ir į ką nors reikšmingesnio. Kai kurie jaunieji choreografai aiškiai parodė nemenką potenciją didesnės apimties kūriniams.
Pavyzdžiui, merginų choreografių Agnietės Lisičkinaitės ir Gretos Grinevičiūtės sukurtas šokio performansas baleto solistei Godai Bernotaitei apie jos pačios gyvenimą teatre ir už teatro sienų aiškiai priartėjo prie vienaveiksmio šokio spektaklio ir miniatiūros rėmuose neišsiteko.
Sukurtas gerai žinant temą šis jautrus monospektaklis truputį praskleidė paslapties, gaubiančios balerinas, skraistę ir patenkino mūsų smalsumą.
Miniatiūra nepavadinsi ir antrosios dalies pabaigoje publiką supurčiusios Kipro Chlebinsko „Elektros“. Pasitelkęs kaip lygiavertį partnerį vaizdo projekcijų menininką Stanislovą Marmoką choreografas savo mėgstamu kadrų montavimo principu eksperimentavo pasitelkęs Euripido dramos „Elektra“ finalą.
Keli Richardo Strausso operos „Elektra“ akordai visai neblogai susijungė su ypač šiuolaikiška „noise“ stiliaus muzika, pasirodo, labai gerai derančia su monumentalių antikinių dramų siužetais.
Fone besisukanti videokaukė ir vis nupliaukšintys videoaplodismentai – aiški nuoroda į veiksmo teatrališkumą ir sąlygiškumą.
Po Lucijos Kvašytės sukurtais kostiumais pasislėpusios balerinos nedemonstravo supertechnikos – lemiami buvo poza, žvilgsnis, proporcija ir organiškas judesys. Pagrindiniu smuiku griežė Olga Konošenko, Ernestas Barčaitis ir Inga Cibulskytė. Ir jokių puantų.
Eksperimentai nesugundė
Profesionaliai sukomponuota pasirodė ir jauno choreografo Povilo Basčio „Hisstorya“. Philipo Glasso opera „Einšteinas paplūdimyje“ visada skamba intriguojamai ir paslaptingai, bet mūsų atveju įspūdinga buvo ir baleto solistė Vaida Šniurevičiūtė, sugebėjusi iki galo įgyvendinti autoriaus choreografines fantazijas.
Pačios V.Šniurevičiūtės choreografinis kūrinys „Šaknis iš dviejų“ patogiai išsiteko miniatiūros rėmuose ir galėtų būti priskirtas prie koncertinių, gražių duetų rūšies be jokios filosofijos.
Gražiųjų vaizdinių grupei atstovavo ir Darios Olefirenko romantiškas pasakojimas „Impresija“. D.Olefirenko metai iš metų mums pateikia gražiuosius vaizdinius ir, deja, nepasinaudoja gera proga paeksperimentuoti.
Neeksperimentavo, bet paradoksaliai beveik tuo ir imponavo Isaacas Evansas, pristatęs klasikinių judesių rinkinį (pavadinimas čia visai nesvarbu) pagal neįpareigojančią Julijos Kent muziką. Galbūt choreografinėje šventėje, kuri vyksta LNOBT, kas nors turi likti kietai klasikinis, nesiveliantis į flirtą su postmodernu?
Į flirtą su eksperimentu nesileido ir Modesta Butautytė, pristačiusi dinamišką šokį „Žavinga“. Puikiai scenoje pasportavusi D.Olefirenko išjudino beapsnūstančią publiką ir buvo tikrai žavinga.
Lygiuojasi į meistrus
Pabaigoje pristatysiu choreografės Editos Stundytės abstraktų veikalą „Kliūtis“ (muzika Arvo Pärto). Pagal šokėjų skaičių tai buvo gausiausias mini spektaklis. Ir veikale dalyvavo baleto artistai, užimantys teatre nemenkas pozicijas. Primadoną Anastasiją Čiumakovą apskritai būtų galima įvardyti kaip choreografės mūzą.
E.Stundytė, akivaizdžiai išaugusi choreografinio komponavimo prasme, geba suvaldyti nemenką dalyvių skaičių ir išgauti dinamiką, kurios kartais pritrūksta net pripažintiems meistrams.
Todėl keista, kad šios choreografės vardą išgirstu tik „Impulsų“ kontekste. Įdomu, kur žiūri Kauno ir Klaipėdos muzikiniai teatrai, kurpiantys visokias nesąmones iš Esmeraldų ir Žizel?
Viliuosi, kad choreografinių dirbtuvių projektas išliks, įgis naują pagreitį. Nes, velniai rautų, kas nors juk turi išlikti visuotinės kvailumo bakchanalijos fone.
Šventė ir trupės artistams, ir žiūrovams
Rūta Butvilienė
LNOBT baleto trupės direktorė
„Kūrybinio impulso“ programa sėkmingai vyksta jau šešerius metus ir sulaukia didelio trupės susidomėjimo. Džiugu tarp choreografų matyti naujus veidus, daugėja ir projekte dalyvaujančių šokėjų. Tai ne vien gražūs įspūdžiai žiūrovams – „Kūrybinis impulsas“ svarbus ir baleto trupės tobulėjimui, padeda kūrybinėms svajonėms virsti realybe.“
