Jau vėliau, po konceto, prezidentas pasidžiaugė, kad tokiu skambiu akordu LVSO pradeda sezoną, o kartu tai - ir pirmojo nepriklausomos Lietuvos šimtmečio pabaiga. Žinoma, tikėtasi tokių pat ir dar svaresnių meninių laimėjimų ir kitame šimtmetyje.
Sezono atidarymas subūrė senus bičiulius – LVSO, vadovaujamą maestro Gintaro Rinkevičiaus, Kauno valstybinį chorą, dainininkus Edgarą Montvidą, Kostą Smoriginą ir jų draugiją papildžiusią Viktoriją Miškūnaitė. Visi trys solistai vienoje scenoje jau ne pirmąkart – kadaise dainavo “bohemiečių” operos spektaklyje “Visos jos tokios”. Bet tai buvo jau senokai, tad dabar trijulė džiaugėsi galimybe vėl susitikti ir atlikti visų jų, taip pat ir didžiosios daugumos publikos, itin mėgstamą Giacomo Puccini muziką.
Koncerto programa šįkart taip susidėliojo, kad ne tik suteikė atpažinimo džiaugsmo klausantis gerai pažįstamų arijų bei ansamblių, bet ir atvėrė naujas erdves. Mat koncerto pirmojoje dalyje skambėjo pirmasis didesnės apimties G.Puccini kūrinys „Šlovinimo mišios“ (it. „Messa di Gloria“), sukurtas, kai autoriui tebuvo 22 metai.
Tai – jo diplominis darbas baigiant Milano konservatoriją. Šis kūrinys tarsi vainikuoja Puccini šeimos kelių kartų nuopelnus bažnytinei muzikai Giacomo gimtajame Lukos mieste ir kartu atsisveikina su sakraliosios muzikos tradicija, suka į draminės operos pasaulį. Kai kurias šių mišių temas vėliau G.Puccini panaudojo savo operose.
Jaunatviškas, šviesus, lengvas kūrinys, be skausmo, sunkumo, pasibaigiantis ramiu susitaikymu, taikos prašymu ir šviesa, tiek publikai, tiek daugeliui muzikantų buvo naujiena – Lietuvoje skambėjo bene pirmą kartą.
„G.Puccini Lietuvoje labai populiarus, atrodo, jį pažįstame, bet šitos mišios, ko gero, pas mus atliktos pirmą kartą arba ben jau daug metų neskambėjusios. Jos skleidžia tikrąjį G.Puccini talentą – tokio jauno sukurtas toks monumentalus kūrinys. Jos rodo ir tolesnį kompozitoriaus kelią, grįstą melodika, jausmingumu, darna, gerai dramaturgiškai apgalvota, pasverta klasikine forma. Tai dar vienas G.Puccini stiliaus šedevras.
Nereikia šių mišių lyginti su Johannu Sebastianu Bachu, Wolfgangu Amadeumi Mozartu – tai visai kitos epochos ir stilistinio mąstymo kūrinys”, - po koncerto kalbėjo muzikologė Laimutė Ligeikaitė.
Maestro G.Rinkevičius irgi džiaugėsi šiuo kūriniu ir vylėsi, kad tiek orkestrui, tiek Kauno chorui, tiek solistams E.Montvidui ir K.Smoriginui pavyko atskleisti jų esmę.
„Messa di Gloria“ parašytos G.Puccini jaunystėje, bet visa jo ateitis jau matyti, - pabrėžė G.Rinkevičius. – Beje, atrodo, kad šios mišios tarsi neturi finalo. Bet iš tikrųjų finalas yra, nes ir „Dona nobis pacem“, ir „Agnus Dei“ - labai tyli malda, ne tokia pompastiška, kaip kitose mišiose. Kuo tuoliau, tuo labiau man šios mišios patinka.”
Antrojoje koncerto dalyje muzikantams norėjosi atlikti ką nors, kas sietųsi su pirmąja, tad programos sudarytojai parinko G.Puccini operų „aukso fondo“ ištraukų. Kadangi šis kompozitorius nebuvo dosnus baritonams - jam labiau patiko aukšti balsai, programoje atsirado Gaetano Donizetti ir Georges’o Bizet operų ištraukų, kuriose galėtų sužibėti bosas baritonas K.Smoriginas.
Ir šioje dalyje publikos laukė atradimų – skambėjo ištrauka iš niekada Lietuvoje nestatytos operos „Kregždutė“, kuri, kaip galima spręsti iš poros girdėtų epizodų, melodingumu, jausmingumu nenusileidžia kitiems jo kūriniams.
O štai visų trijų solistų atliktos operos „Toska“ pagrindinės arijos – Skarpijos, Toskos ir Kavaradosio, taip pat jų prisipažinimai koncerto išvakarėse, kad jau pribrendo parengti šiuos vaidmenis ištisai, duoda vilties išvysti jų debiutą spektaklyje. Juk „Toską“ neseniai pastatė „Vilnius City Opera“, o solistai artimai bendradarbiauja su šia trupe.
