Festivalio sielą dar daug kartų matėme scenoje, bet jau - kaip renginio šeimininkę ir komentuotoją. O šį šeštadienį ji išlydės šventę kaip pedagogė, mat festivalio finale su Martyno Staškaus diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pasirodys ilgametis M.Rubackytės globotinis pianistas Ignas Maknickas, šiuo metu studijuojantis Londono karališkojoje muzikos akademijoje.
5-ojo Fortepijono festivalio tema „Pakeleiviai“ leido išvysti vieną mylimiausių lietuvių publikos atlikėjų daugybe amplua. Be to, M.Rubackytė visada pati ir susikviečia jai imponuojančius muzikantus, parenka su jais koncertų programas, po to ieško tiems koncertams rėmėjų ir rūpinasi jų tarptautine sklaida.
Sustyguotų iki smulkmenų festivalių, kurie prilygtų autoriniam menininko kūriniui, pasaulyje yra nedaug. M.Rubackytės festivalis – vienas iš jų.
Pasikvietė ir įkvėpėją
Pianistė atskleidė, kad šiemet jos pagrindinė įkvėpėja buvo kolegė iš Izraelio Ilana Vered. Likimas šiai menininkei buvo negailestingas. Pradėjusi karjerą kaip vunderkindė koncertais su iškiliausiais pasaulio orkestrais ir dirigentais, ji vėliau dešimtmečiams atsisveikino su scena dėl sužalotos rankos.
Tačiau Ilana nėrė į pedagoginę veiklą, - jos vaisiais gavo pasidžiaugti ir Vilniaus publika. Negana to, festivalyje pati pedagogė pakilo groti į Filharmonijos sceną po įspūdingų savo mokinio Sashos Starevichiaus bei jo ugdomo jauno talento Tristano Teo pasirodymų.
„Mūsų gyvenimas – nepabaigiamos variacijos ir metamorfozės. Jame, kaip ir muzikoje, svarbu neatitrūkti nuo temos, kad suprastume, kas esame, iš kur atėjome ir kokiu keliu einame“, - taip tą vakarą kreipėsi į publiką M.Rubackytė.
Tokių savybių, kaip misijos suvokimas, pagarba tradicijoms, ji ieško ir savo kolegose, jos vienija festivalio svečius. „Į meną neateinama iš niekur – jam reikia šaknų ir dirvos. Mes negalime būti kaip daržovės, auginamos ant trąša pabarstytos vatos. Ne tai padaro mus įdomius“, - svarstė pianistė.
Bandė atspėti ateities žvaigždes
2009-aisiais pradėtas rengti Fortepijono festivalis kas antrus metus atveria fortepijono meną vis nauju rakursu. Jau susipažinome su iškiliausiais Europos pianistais, atlikėjomis moterimis, pianistų duetais, negirdėtais Franzo Liszto kūriniais.
Muzikos fortepijonui yra prikurta tiek, kad neužtektų gyvenimo jai pagroti. Tačiau įprastiniuose sezono koncertuose nuolat klausomės vis tų pačių kūrinių. Kodėl? „Visi nori prisiliesti prie šedevrų. Apginti nepelnytai pamirštą kūrinį, rasti jam raktą neturint į ką lygiuotis, gal netgi kurti jo atlikimo tradicijas reikia išdrįsti“, - pripažino M.Rubackytė, atvežusi Lietuvos publikai jau daug negirdėtų fortepijono perlų ir nuolat įtraukianti tokius kūrinius į savo festivalio programas.
Beje, tik ką pianistė kartu su žymiu prancūzų vargonininku Olivier Vernet atvėrė pasauliui Juliaus Reubke‘s vardą – tandemas išleido albumą su visais šio F.Liszto mokinio, mirusio 24-erių, kūriniais. Anot M.Rubackytės, tai geniali muzika, bet iki šiol ji buvo visiškai negrojama.
5-ajame Vilniaus fortepijono festivalyje smalsumą žadino ne tik įdomios atlikėjų programos, bet ir rengėjų bandymai atspėti būsimas fortepijono žvaigždes – tai skiriamasis šio renginio bruožas.
Šįkart M.Rubackytė pristatė jai labiausiai patikusius 2017-ųjų Utrechto F.Liszto pianistų konkurso laureatus Diną Ivanovą ir Alexanderį Ullmaną, A.Rubinšteino konkurso Tel Avive nugalėtoją Szymoną Nehringą bei antrosios vietos prizininką Danielį Ciobanu, kitų konkursų favoritus. Visi jie rado Vilniuje savo gerbėjų.
Per 9-erius gyvavimo metus festivalyje viešėjo net 54 pianistai iš beveik 30 pasaulio šalių.
Koncertus gaubia miglos
Lietuvai skyrusi savo gyvenimo kūrinį – instrumentų karaliaus festivalį – M.Rubackytė bus viena svarbiausių mūsų šalies ambasadorių ir minint valstybės šimtmetį.
Pavasarį numatytas M.Rubackytės koncertas su Lietuvos kameriniu orkestru Paryžiaus „Gaveau“ salėje, kuriame turėtų skambėti ir specialiai prancūzų kompozitoriaus Pierre‘o Thilloy parašytas kūrinys „Eglės žalčių karalienės“ tema. Lietuvės rečitalis turėtų užbaigti „Baltų simbolizmo“ parodą Orsė muziejuje palydinčius renginius. Ji švęs Lietuvos nacionalinę šventę Pietų Afrikoje, Vengrijoje, kitose šalyse.
Tačiau dalis koncertų kol kas pakibę nežinioje, o pasirodymas Ženevoje netgi atšauktas dėl neaiškaus finansavimo. Kultūros ministerija dar nesurengė konkurso valstybinėms įstaigoms dėl paramos iš nacionalinės kultūros programos, nuo kurios priklauso daug šimtmečio renginių.
Kai kurių Nacionalinės filharmonijos koncertų jau neįmanoma ir atšaukti, nes jie vyks sausį. Tačiau ministerija ragina tikėti stebuklu – kad metų pabaigoje kultūros biudžete iš kažkur atsiras keli milijonai.
Kad ir kas nutiktų, M.Rubackytę vėl išgirsime Vilniuje gruodžio 30-ąją koncerte LDK Valdovų rūmuose.