Tarpukario bei pokario lietuvių istorijas pasakojantis spektaklis skaudų ir reikšmingą mūsų tautos istorijos puslapį atvers ne didmiesčių gyventojams ar teatro festivalių lankytojams, bet šalių regionų gyventojams: „Atviro rato“ kūrėjai balandžio 17-21 dienomis su „Lietaus žeme“ atvyks į Zalcburgą ir Vilachą (Austrija), Mariborą (Slovėnija) bei Varaždiną (Kroatija).
„Atviro rato“ prodiuserė Giedrė Liugaitė pasakojo, kad gastrolių idėja kilo prieš porą metų, kai pagal Kultūros ministerijos finansuotą projektą „Lietaus žemės“ gastrolės nusidriekė per Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją bei Austriją. Tąsyk spektaklis buvo rodomas vietos lietuvių bendruomenėms.
„Spektakliai paliko įspūdį tiek žiūrovams, tiek ambasadų darbuotojams. Po spektaklio Vienoje su ambasadore pasikalbėjome apie galimybę pratęsti bendradarbiavimą ir parodyti „Lietaus žemę“ ne tik lietuviams, bet ir vietos gyventojams.
Kadangi Lietuvos ambasadorė Austrijoje atstovauja mūsų šaliai ir Kroatijoje bei Slovėnijoje, nusprendėme prie gastrolių pridėti ir šias šalis. 2017 metais gavome šio projekto finansavimą, tačiau gastroles nukėlėme į 2018-uosius – norėjome skirti jas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, nes „Lietaus žemė“ yra bene labiausiai lietuvišką tapatybę reprezentuojantis spektaklis užsienyje“, –prisiminė G.Liugaitė, kaip kilo gastrolių idėja.
Tai ne pirmas kartas, kai „Lietaus žemė“ rodoma užsienio publikai. Vis dėlto iki šiol su teatro laboratorijos interpretuota Lietuvos istorijos dalimi susipažinti teko didmiesčių publikai Briuselyje, Vašingtone, Čikagoje bei Varšuvoje, o šių metų gastrolėmis „Atviras ratas“ skirs dėmesį mažesniems regioniniams miestams.
„Įsivaizduokite, jei į Lietuvą atvyktų užsienio teatras ir savo spektaklius rodytų Anykščiuose, Molėtuose ir Raseiniuose, bet ne Vilniuje ar Kaune. Tai visai kitokia patirtis nei teatro festivaliuose – juose visada malonu dalyvauti, bet mūsų tikslas – pasirodyti vietos žiūrovams, ne tik pabūti tarp teatralų ir džiaugtis, kad dalijiesi kultūra su kitais kultūrininkais“, – sakė teatro vadovė, aktorė ir režisierė Ieva Stundžytė.
„Atviro rato“ kūrėjai tikisi, kad spektaklyje skambantys skaudžias mūsų šalies žmonių patirtis prikeliantys pasakojimai bus aktualūs sudėtingą istoriją menančių šalių gyventojams, ir žada po spektaklių surengti susitikimus su žiūrovais.
Į šias gastroles teatro laboratorijos komanda važiuoja ne tik su nekantraus laukimo nuotaikomis, bet ir su dideliu jauduliu.
„Tai bus nelengvas iššūkis. Kitus „Atviro rato“ spektaklius esame vaidinę ir angliškai, ir rusiškai, tačiau „Lietaus žemės“ tema kelia norą išlaikyti autentišką pasakojimų kalbą.
Aš scenoje pasakoju savo močiutės istoriją, o ji juk tikrai nekalbėjo angliškai. Norisi nesunaikinti šios autentikos, išlaikyti istorijų atpažįstamumą mums patiems, aktoriams, kuriuos jos yra asmeniškai palietusios, dėl to renkamės vaidinti lietuviškai su vertimu“, – apie kalbos barjero keliamus iššūkius pasakojo aktorė.
Anot jos, darbas su tiesiogiai scenoje kalbamą tekstą verčiančiu profesionalu – sudėtingas ir įdomus, nes vertėjas tampa dar vienu aktoriumi. Dėl to spektaklio kūrėjams itin svarbu atrasti žmogų, kuris ne tik puikiai pažinotų bendruomenę, į kurios gimtąją kalbą verčia spektaklį, bet ir atrastų autentišką ryšį su scenos vyksmu.
Vis dėlto vokiškai ir kroatiškai pramokti teks ir „Lietaus žemės“ aktoriams – pasak I.Stundžytės, spektaklio scena, kurioje žiūrovams pristatomi herojų asmeniniai daiktai, bus vaidinama vietos kalbomis.
Savo keliu drąsiai ir užtikrintai judėti į priekį „Atviras ratas“ žada ir kitą sezoną. Jau rudenį žiūrovų lauks dvi premjeros – Justo Tertelio spektaklis „CV, arba Kas aš esu“ bei ilgai lauktas naujas Juditos Urnikytės spektaklis vaikams.
