O kodėl gi ne? Paskutinės didžiojo italų meistro operos atlikėjais tapo Akademijos studentai – mokslus bebaigiantys solistai, LMTA Mišrus choras ir Simfoninis orkestras. Jaunos širdys ir jauni balsai ėmėsi (be abejo, pedagogų akinami ir globojami) įprasminti 80-mečio G.Verdi muzikinę ir filosofinę išmintį. Ir tuo pačiu – pristatyti Lietuvai šį mums dar negirdėtą operos meistro šedevrą. Bet pristatyti ne formaliai, ne vien tik „sau“ gražūs pabūti (čia jau apeliuoju į „Falstafo“ prasmes), o išdidžiai – Nacionalinės filharmonijos scenoje. Be to, ne apsiribojant koncertiniu atlikimu, kaip, regis, buvo sumanyta iš pat pradžių, o sukuriant visavertį teatrą – su mizanscenomis, kostiumais, šviesomis ir net švieslente su libreto vertimu į lietuvių kalbą (dainuojama itališkai).
Režisierė Jūratė Sodytė interviu kalbėdama apie solistus, kurių didžiuma – LMTA magistrantai, vis pavartodavo kreipinį „vaikai“. Jai – režisierei ir pedagogei – jie yra vaikai, tačiau atsitraukus nuo jaukaus repeticijų salės šurmulio suvoki, jog scenoje matėme jaunuosius profesionalus. Ir atliktas sceninis darbas buvo visai ne vaikiškas.
Paradoksaliai „Falstafas“ man asocijavosi su W. A. Mozarto „Don Žuanu“ kaip pastarojo komiškasis apvertimas: istorija apie tai, kas būtų, jei Don Žuaną pamokyti norėjusiai kompanijai pavyktų įgyvendinti sumanymą, o pats nusidėjėlis pripažintų klydęs.
Žinoma, įspūdį lėmė tai, jog libretisto Arrigo Boito pagal Shakespeare‘o „Vindzoro šmaikštuoles“ sukurtas Falstafo personažas – pagyvenęs girtuoklis gašlūnas – čia pakeistas holivudinės išvaizdos jaunuoliu, anot J. Sodytės, atsižvelgiant į jaunų solistų amžių. Kita vertus, persirengimai, laiškeliai, pasimatymai, tikros ir netikros nuotakos – visa tai yra komiškosios operos tradicija, apie kurią kalbant, be kita ko, būtina minėti ir „Figaro vedybas“.
Vis dėlto ši tradicija nėra tokia jau gaji mūsų teatruose. Galbūt tragedija scenoje visada atrodo iškiliau, labiau jaudina, sukelia katarsį, tačiau po šios premjeros visiškai aišku, kad „Falstafas“ tikrai vertas kada nors pasirodyti ir teatro scenoje. Tik, žinoma, reikia virtuoziškai ir preciziškai atlikti tai, kas parašyta partitūroje.
O partitūroje yra viskas! Teisus dirigentas M.Staškus sakydamas, kad Falstafo lūpomis ir operos muzika į mus prabyla pats G.Verdi. Jis greičiausiai puikiai žinojo, kas yra susireikšminimas – bent jau tikrai turėjo progų gyvenime pasijusti reikšmingas, tačiau gyvenimo saulėlydy, matyt, suvokė, kad tas spindesys laikinas ir neesminis.
Iš tiesų „Falstafas“ yra labai elegantiška, grakšti opera. Trijų veiksmų, kuriuos atliekant taip, kaip kompozitoriaus ir sumanyta (su 2 pertraukom), visai nevarginanti. O jei dar scenoje tinkamai perteikiama visa ta žaismė, lengvas perėjimas nuo vienos situacijos prie kitos, „Falstafas“ gali tapti tikra repertuaro puošmena.
Ar LMTA atlikėjams pavyko perteikti kūrinio dvasią? Jei pradėtume nuo publikos plojimų nuskambėjus operai, sakyčiau, kad tokios entuziastingos publikos senokai neteko regėti. Kilo tikra premjerinė karštinė! Bet ir būta dėl ko. Šiaip jau esti įvairios publikos: vieni domisi jau įtvirtintomis vertybėmis, garsiais vardais, nešvaisto laiko paieškoms. Bet yra ir tokių, kuriems įdomus naujų vardų gimimas, smalsu užčiuopti pirmąsias sceninio talento apraiškas ir toliau stebėti augimo dinamiką. Į „Falstafą“ atėję talentų medžiotojai tikrai neturėjo būti nusivylę.
Pirmiausiai išskirčiau du pagrindinius vyriškų vaidmenų atlikėjus – Falstafą įkūnijusį Igną Melniką ir Fordą vaidinusį Arminą Skirvainį. Abu baritonai – I. Melnikas yra prof. Astos Krikščiūnaitės, A. Skirvainis – prof. Vladimiro Prudnikovo klasės mokinys.
I. Melnikas tiesiog gimęs scenai – sceniškas, puikaus balso, o turint minty nemenką vaidmens apimtį ir kiekvienam šioje operoje tenkančių vaidybinių užduočių gausą, ir ištvermingas. A. Skirvainis daugelį sužavėjo dainavimo kultūra ir gražiu balso tembru. Šiedu solistai skirtingi, bet kiekvienas savaip puikus.
Operoje dainavo ir du buvę prof. Virgilijaus Noreikos (dabar doc. Algirdo Januto) mokiniai – mokslus bebaigiantys tenorai Juozas Janužas, vokaliai jautriai atlikęs romantiško įsimylėjėlio Fentono vaidmenį, ir Dainius Viešūnas, drauge su bosu Pauliumi Prasausku (kuris dar mokosi III kurse, doc. Liudo Norvaišo kl.) itin charakteringai įkūnijo komiškąją Falstafo tarnų Bardolfo ir Pistolo porelę.
Vaikinų solistų ansamblį papildė jau nemažą sceninę patirtį turintis tenoras Edgaras Davidovičius (doc. Deivido Staponkaus kl.), atlikęs gana reikšmingą Daktaro Kajaus partiją.
Šalia šešių solistų vyrų operoje dainuoja keturios solistės moterys. Nemaža atsakomybė teko Gabrielei Kupšytei (prof. Sigutės Stonytės kl.), suvaidinusiai Falstafą pamokyti sumaniusią Alisą Ford. Ši partija reikalauja ir vokalinio ištvermingumo, ir įvairių balso spalvų.
Jos švelnesnę draugę Ponią Megę Peidž dainavo mecosopranas Aurelija Stasiulytė (prof. Reginos Maciūtės kl.). Įdomu, kad operoje pasirodė ir dvi iš Latvijos į LMTA atvykusios studijuoti dainininkės. Tai šiais metais bebaigiantis sodraus balso mecosopranas Anastasija Lebedyantseva (Ponia Kvikli) ir paslankaus balso sopranas Lubov Skrebets (Fordo dukra Naneta), abi – prof. Irenos Milkevičiūtės studentės.
Vis dėlto daugiausia „Falstafe“, kaip ir dera komiškojoje operoje, yra ansamblių – duetų, tercetų, kvartetų ir t. t., iki pat visus dešimt solistų įtraukiančių finalų. Ansambliai kuria šios operos žavesį.
Jaunieji solistai šauniai susidorojo su ansamblinio dainavimo iššūkiais; tik kartais sušlubuodavo sinchronas, mat dėl scenos specifikos jie ne visada matė dirigentą (!). O apie vaidybines užduotis neverta nė užsiminti: regis, tai solistai, kurie gali dainuoti bet kur, bet kokiomis sąlygomis, scenoje, už scenos, balkone, šokinėdami, gulėdami ir t. t.
Belieka pridurti, kad itin kukliame scenovaizdyje kaip vaizdiniai akcentai karaliavo keisti, bet į tam tikrą charakterio bruožą nurodantys kostiumai (scenografės Guoda Korsakaitė ir Marina Jasinskaja, šviesų dailininkas Giedrius Gurevičius), o bendra spektaklio nuotaika buvo neįpareigojantis „crazy“ („keistuoliška“), anot režisierės. Regis, publika mielai priėmė statytojų ir atlikėjų pasiūlytas žaidimo taisykles ir linksminosi kartu jais.
