„Jis skambina raiškiai – kaip jaunas atlikėjas, tebelaimintis konkursus, ir kartu brandžiai – kaip muzikantas, gebantis atskleisti kūrinio sandarą, o jo ekspresija toli gražu nėra savitikslė“, – taip britų dienraštis „The Guardian“ rašė apie pianistą Luką Geniušą.
Jis – dažnas ir labai laukiamas svečias Lietuvoje. 27 metų muzikas yra laimėjęs prizus dešimtyje tarptautinių pianistų konkursų, tarp jų – Ginos Bachauer Solt Leik Sityje (I vieta ir aukso medalis), Fryderyko Chopino Varšuvoje (II vieta ir sidabro medalis), XV Piotro Čaikovskio Maskvoje (II premija).
Pianistas koncertavo su daugeliu žymių orkestrų, skambino rečitalius Rusijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Vokietijos, Ispanijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Austrijos, Japonijos, Pietų Korėjos, JAV salėse. Jo gastrolių keliai driekiasi nuo Reingau, Lokenhauzo ir Verbjė festivalių iki „Auditorium du Louvre“, „Wigmore Hall“ ir „La Sala Verdi“.
2017–2018 m. sezonas L.Geniušui kupinas kūrybinės veiklos: laukia rečitaliai Tokijuje ir Makao (Kinija), koncertai La Rok d’Anterono (La Roque d’Anthéron) ir Verbjė festivaliuose, pirmą kartą – Niujorko muziejuje „The Frick Collection“ ir Elmau pilies festivalyje Bavarijoje.
Šeštadienį L.Geniušas solo gros Sergejaus Rachmaninovo „Rapsodiją Paganini tema“ fortepijonui ir orkestrui, vieną sudėtingiausių kūrinių fortepijono literatūroje. Tai stambios apimties variacijų ciklas, sukurtas pagal XIX a. smuiko virtuozo Niccol? Paganini 24-ąjį kaprisą.
Beje, šis kaprisas jau buvo inspiravęs ne vieną romantiką – pavyzdžiui, yra gerai žinomos žėrinčios J.Brahmso „Paganini variacijos fortepijonui“ ir virtuoziškas F.Liszto Etiudas. Paganini melodijos citatą savo kūriniuose panaudojo ir XX a. kompozitoriai modernistai W. Lutosławskis, B.Blacheris, net garsusis miuziklų autorius A. Lloydas Webberis.
Tačiau Rachmaninovo kompoziciją galima vadinti bene sėkmingiausia šios melodijos adaptacija. Populiarumu ji pranoko patį originalą.
Rapsodiją įrėmins LNSO interpretuojami čeko Leošo Jan?čeko operos „Jenufa“ orkestrinė siuita ir prancūzo Jacques’o Ibert’o „Divertismentas orkestrui“. O visą simfoninės muzikos koncertų sezoną vainikuos Aleksandro Skriabino „Ekstazės poema“. Tai 1905–1908 m. komponuotas didingas himnas žmogaus valiai, protui ir ekstazei, kurią sukelia kūrybos džiaugsmas.
Poemos muzika trykšta aistra, pakiliais jausmais ir veržlia energija. Joje vyrauja dvi kontrastingos emocinės būsenos, kurias Skriabinas vadina „didžiausiu subtilumu“ ir „didžiausiu grandioziškumu“. Poema rašyta dideliam orkestrui, o šį vakarą bus atliekama šveicarų kompozitoriaus ir dirigento Niklauso Aeschbacherio redakcija (1962 m.) sumažintam orkestrui.
LNSO, pianisto Luko Geniušo ir dirigento Modesto Pitrėno koncertas Filharmonijos orkestro muzikos koncertų sezono pabaigai vyks gegužės 12 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.
