Maestro dar spinduliavo nuostabios muzikos ir kaitrios publikos įžiebta euforija. Vakar Kongresų rūmuose tikrą furorą sukėlė garsaus violončelininko Mišos Maiskio ir LVSO meistrystė interpretuojant O.Respighi, P.Čaikovskio ir G.Mahlerio kūrinius.
Tačiau vakar koncertinių įstaigų ir teatrų vadovai Vilniuje taip pat kūrė kolektyvinį kreipimąsi į aukščiausiąją šalies valdžią dėl rengiamos kultūros įstaigų pertvarkos. Mat internete pasirodė žadą atimantis darbinis viešosios įstaigos „Mene“, kuriai ir užsakyta parengti šios pertvarkos strategiją, dokumentas.
Jo rengėjai, pasitelkę liniuotę ir matematiką, pabandė suvaryti visą Lietuvos kultūrą į veiklos getus, kultūros įstaigas paversti įmonėmis, o kūrėjus – gamybininkais.
Tarkime, valstybinius teatrus siūloma ištremti aptarnauti jiems priskirtus konkrečius regionus, muzikiniams teatrams paskirstomi žanrai: vilniškiai turėtų kultivuoti „rimtąją operą“, Kaunas – operetę ir miuziklą, Klaipėda – eksperimentines operas.
Į schemą netelpantys Rusų dramos ir Jaunimo teatrai, valstybinis choras „Vilnius“, pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, anot dokumento, gali būti likviduoti. O LVSO tokios baigties išvengtų, jei persikeltų dirbti į Šiaulius. Tai tik kelios detalės – „studija“ jomis mirga marga.
Nors paviešintas skaidrių rinkinys nėra galutinis dokumentas, šiurpina pats faktas, kad po Kultūros ministerijos sparneliu galėjo rastis tokios chunveibiniškos idėjos.
„Galima pajuokauti, kad nėra čia apie ką kalbėti. Bet šis dokumentas – su Kultūros ministerijos logotipu. Studija užsakyta per viešuosius pirkimus nekompetentingiems žmonėms už beveik 45 tūkst. eurų. VšĮ „Mene“ iki rudens įsipareigojo pateikti išvadas dėl valstybinių kultūros įstaigų optimizavimo ir valdymo“, – pabrėžė LVSO direktorius Stasys Pancekauskas.
Įdomu, kad Kultūros ministerija kita ranka tiems patiems Rusų dramos ir Jaunimo teatrams, LVSO skyrė milijonus europinių lėšų infrastruktūros atnaujinimui.
Kitais metais po Vilnių klajos ir daugiau meno kolektyvų, palikusių namus dėl rekonstrukcijos, konkuruosiančių tarpusavyje dėl erdvių savo renginiams. Verta susimąstyti, kam gali būti paranki ši suirutė.
LVSO namų neteks per jubiliejinį – 30-ąjį sezoną. „Aišku, nebus paprasta metus ar net pusantrų gyventi be savo patalpų. Tačiau mes jau suradome erdves koncertams, o publika nori, kad koncertuotume. Mes turime savo auditoriją – kartais per metus sulaukiame ir 100 tūkst. klausytojų“, – kalbėjo G.Rinkevičius.
Ir vakar koncerte pilna Kongresų rūmų salė negailėjo ovacijų maestro diriguojamam orkestrui ir violončelės virtuozui M.Maiskiui, žavėjusiems klausytojus branda, grojimo kultūra ir išgyvenimų tikrumu.
„Didžiuojuosi tuo, ką mačiau ir ką girdėjau. Norėčiau, kad šiandien visa tauta galėtų patirti tai, ką mes išgyvenome šioje salėje. Tai dvasiškai pakylėjanti, įkvepianti dovana. Linkiu, kad ir toliau keltumėte lietuvių tautos dvasią ir žengtumėte tvirtai į ketvirtą dešimtmetį, išliktumėte tautos įkvėpėjai ir puoselėtojai“, – jausmingai kreipėsi į orkestrantus furšete po koncerto kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
Tačiau, pasirodo, yra manančių ir kitaip. Gal ir kultūroje kris ąžuolai?
