Birželio 3–19 dienomis muzikos mėgėjai Nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčioje ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) išgirs aštuonias rinktinių menininkų iš viso pasaulio muzikos programas.
Apie tai – pokalbis su Vilniaus festivalį rengiančios Nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene.
– Nuo šių metų esate ne tik Vilniaus festivalio vykdomoji direktorė, bet ir meno vadovė. Kas dėl to keisis?
– Filharmonija visada buvo pagrindinė šio festivalio rengėja.
Ji turėjo ir tebeturi stiprų partnerį – viešąją įstaigą „Vilniaus festivaliai“, ištikimų rėmėjų.
Taigi ir toliau stovime ant tvirtų bėgių. Buvusio Vilniaus festivalio meno vadovo ir LNOBT generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo pasitraukimas iš pareigų neišmušė iš vėžių.
Žinoma, labai gaila, kad nutrūko partnerystė su LNOBT.
Tik bendromis mūsų pastangomis įmanoma rengti didelius festivalius, užsakyti ir prodiusuoti sceninius kūrinius.
Prisiminkime, kokia įspūdinga buvo Roberto Wilsono „Šv.Jono pasijų“ inscenizacija.
Šįmet teatre bus vienintelis festivalio renginys – legendinio Vienos filharmonijos orkestro koncertas. Bet LNOBT jam tik nuomos salę, koncerto rengėja yra Filharmonija.
Reikėjo drąsos vieniems imtis 120 žmonių kolektyvo gastrolių, bet rizika pasiteisino. Suradome koncertui ir stiprią rėmėją – bendrovę „Boslita“, Vilniaus savivaldybė kone dvigubai padidino festivalio dotaciją, taip pat papildomų lėšų kviestinių atlikėjų išlaidoms skyrė Kultūros ministerijos nacionalinė programa.
[[ge:lrytas:lrytas:6262764]]
– Peržvelgus programą krinta į akis, kad nemažą kviestinių atlikėjų dalį sudarys mūsų tautiečiai, o koncertuose skambės kaip niekada daug lietuvių muzikos.
– Norisi atverti publikai, tarp kurios gausėja užsienio turistų, mūsų muzikos klodus. Juk įprasta manyti, kad mes neturime tokių ryškių muzikos figūrų kaip estų kompozitorius Arvo Pärtas ar latvis Peteris Vaskas.
Tačiau lietuviai globaliame pasaulyje išsaugojo savivertę. Šimtmečio renginiai taip pat įrodė, kad įsiliejome į europinę kultūrą, turime aukšto lygio kolektyvų.
Deja, kartais mums pristinga vienybės. Latviai ir estai moka sutelkti pajėgas, kad iškeltų savo talentus, o mes dažnai patys užkertame vieni kitiems kelius į sėkmę iš pavydo.
Vilniaus festivalio projektai – įrodymas, kad turime daug potencijos. Pavyzdžiui, didžiulis lietuvių atlikėjų kolektyvas – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, choras „Jauna muzika“, penki solistai – kartos savo programą, kurioje skambės Ramintos Šerkšnytės oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“, Baltijos jūros festivalyje Stokholme.
Šią programą iš besilaukiančios Mirgos Gražinytės perėmė talentinga jaunesnė kolegė dirigentė Giedrė Šlekytė.
Ne tik Vilniaus festivalyje debiutuos ir jaunų lietuvių styginių kvartetas „Mettis“ su pianiste Mūza Rubackyte. Jų festivaliui skirta programa jau šį pirmadienį pirmą kartą nuskambės Paryžiuje.
[[ge:lrytas:lrytas:6263329]]
Įdomiam Vilniaus festivalio projektui užsienyje dirbančius ir studijuojančius lietuvių talentus - smuikininkę Justiną Auškelytę, dainininką Modestą Sedlevičių, pianistę Onutę Gražinytę - subūrė JAV gyvenantis pianistas Gabrielius Alekna.
Kartu su Valstybiniu Vilniaus kvartetu ir Kristupo medinių pučiamųjų kvintetu jie atliks lietuvių išeivių kūrybą, pernelyg lėtai grąžinamą į mūsų kultūrą.
Publiką itin intriguoja atlikėjų įžvalgos ir kūrybiniai ieškojimai, o G.Alekna yra tikras išeivijos muzikos ekspertas, apsigynęs šia tema daktaro disertaciją Niujorko Juilliardo mokykloje, išleidęs įrašų ir spausdintų leidinių.
– Tačiau vasaros festivaliuose turbūt labiausiai tikimasi klasikinio popso?
– Vilniaus festivalyje bus visko. Į Vienos filharmonijos orkestro koncertą, kuriame skambės rafinuota XIX ir XX amžiaus muzika, Gustavą Mahlerį dainuos latvių primadona Elyna Garanča, bilietai jau beveik išpirkti.
Nieko nuostabaus: šis orkestras jau kelis dešimtmečius priskiriamas prie pasaulio geriausiųjų trejetuko, jį laupsino tokie muzikos genijai kaip Johannesas Brahmsas, Richardas Straussas, Richardas Wagneris. E.Garančą Vilniaus publika pamilo po pernai festivalyje surengto jos koncerto.
Kitas šių metų programos bestseleris – Violetos Urmanos rečitalis, kuriame skambės R.Strausso ir Franzo Schuberto dainos.
[[ge:lrytas:lrytas:6262763]]
Panašias programas solistė yra atlikusi su iškiliais austrų ir vokiečių pianistais, o šįkart pristatys su Zalcburgo universitete „Mozarteum“ dėstančia talentinga lietuvių koncertmeistere Gaiva Bandzinaite.
Šiuo metu visoje Europoje graibstomi ir prancūzų baroko orkestras „Les Accents“ su mecosopranu Vivica Genaux, atvežantys į Vilnių dviejų baroko genijų retų kūrinių programą. Geriausi baroko virtuozai užburia veržlumu ir mokėjimu bendrauti su publika kaip džiazmenai.
Aliaskoje gimusios V.Genaux gastrolių keliai driekiasi po Šiaurės Ameriką, Europą, Australiją, Izraelį, Pietų Ameriką. Ją pavyko pagauti tarp Ženevos itr žymiosios Paryžiaus „Gaveau“ salės.
Sparčiai tirpsta bilietai ir į Lietuvos kamerinio orkestro (LKO), kuriam diriguos Modestas Pitrėnas, koncertą. Jame brolių olandų Luko ir Arthuro Jussenų fortepijoninis duetas skambins Wolfgango Amadeaus Mozarto Koncertą dviem fortepijonams, genijaus sukurtą sau ir seseriai.
Pasaulyje sparčiai populiarėjantis LKO vadovas smuikininkas Sergejus Krylovas solo grieš teatrališką Algirdo Martinaičio Koncertą.
– Lietuvių muzikos daug, o pasaulinių premjerų bus?
– Šiais metais norisi nuo jų atsikvėpti, nes daug premjerų skambėjo sezono metu.
Bet grigališkojo choralo giedotojos – tarptautinis ansamblis „Graces & Voices“ – pristatys Šv.Kazimiero bažnyčioje du savo užsakytus naujus kūrinius.
„Graces & Voices“ koncerte į grigališkas giesmes įsipins šiuolaikinės sakralinės polifonijos kūriniai, tarp jų – ir Vytauto Miškinio pasaulinė premjera.
„Graces & Voices“ – mažai Lietuvoje žinomas kolektyvas, nors viena jo įkūrėjų ir vadovių yra lietuvių dirigentė Adrija Čepaitė.
[[ge:lrytas:lrytas:6262765]]
Festivalis suteiks progą išgirsti jį visiems norintiems, nes koncertas bus nemokamas.
Vilniaus festivalis vyks birželio 3–19 d. Nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčioje ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Sulaukė pripažinimo dividendų
Vilniaus festivalis prieš 19 metų tapo Europos festivalių asociacijos tikruoju nariu, o R.Prusevičienė jau kelerius metus yra ir šios asociacijos tarybos narė. Tai padeda festivaliui plėtoti tarptautinius ryšius.
Aktyviai dalyvaujama ir Baltijos bei Skandinavijos šalis vienijančios regioninės festivalių platformos veikloje. Vilniaus festivalis – vienas šios platformos sumanytojų.
Šiemet renginyje laukiama 20-ojo Šanchajaus menų festivalio delegacijos ir svečių iš Pekino (Kinija). Vokietijos muzikinių filmų prodiuseriai iš kompanijos „Accentus Musik“ Leipcige filmuos R.Šerkšnytės oratorijos repeticiją. Vokiečiai kuria filmą apie Baltijos šalių muziką orkestro „Kremerata Baltica“ narių akimis. Lietuvos muzikinę kultūrą filme pristatys šio kolektyvo ir Lietuvos kamerinio orkestro koncertmeisteris Dž.Bidva. Įspūdžius knygai apie Baltijos šalių muzikos kultūrą festivalyje kaups Belgijos radijo „Klara“ muzikos laidų vedėjas ir prodiuseris K. van Eeghemas.
Pasibaigus Vilniaus festivaliui kai kurių jo koncertų bus galima klausytis skaitmeninėje Nacionalinės filharmonijos salėje.
[[ge:lrytas:lrytas:6244405]]
[[ge:lrytas:lrytas:5073079]]
