Išgirsti tokį repertuarą klasikos festivalyje – retenybė, juolab atliekamą moterų. Dažniausiai grigališkąsias giesmes gieda vyrai, o šio žanro renginių pasaulis - gana mažas.
Tačiau Vilniaus festivalis pristatė tarptautinį profesionalių giedotojų moterų ansamblį „Graces & Voices“, suburtą Austrijoje lietuvės muzikės kartu su kolege iš Baltarusijos Antanina Kalechyts. Negana to, ta lietuvė – melomanams žinoma iš koncertų su Lietuvos kameriniu orkestru dirigentė Adrija Čepaitė.
Giedotojos iš penkių šalių
„Graces & Voices“ ansamblio branduolį sudaro Graco muzikos ir scenos menų universiteto absolventės, atvykusios tęsti studijų į Austriją iš Lietuvos ir Baltarusijos. Prie jų prisijungė dar kelios tautietės, austrės, sungapūrietė ir latvė.
Išsibarsčiusioms po Europą dešimčiai moterų pavyko sukurti vieną geriausių grigališkojo choralo ansamblių Vakarų Europoje. Jos gieda solidžiausiuose festivaliuose, rengia europinius koncertų turus, pelno savo albumais užsienio kritikų pagyras.
Nenuostabu, kad bažnyčioje sunkiai tilpo norintys išgirsti retą kolektyvą ir patirti jo skleidžiamą vidinę harmoniją bei dvasios pilnatvę.
Amžinybės dvelksmas
Pasak legendos, nuostabiąsias grigališkų giesmių melodijas sukūrė popiežius Grigalius Didysis (590-604), įkvėptas Šventosios Dvasios. Tai Romos katalikų bažnyčios vienbalsis liturginis giedojimas, gimęs ankstyvaisiais Viduramžiais Romos imperijoje ir išplitęs po visą Europą kaip gyva, nuolat turtinama tradicija.
„Dažnai manoma, kad grigališkasis choralas tai „baisi“ praeities atgyvena. Anaiptol, ir mes norime tuo įtikinti klausytojus“, – aiškino A.Čepaitė.
Juk visais laikais žmogui rūpėjo pakelti žvilgsnį nuo žemės į dangų, pajausti amžinybės dvelksmą. „Graces & Voices“ parengta programa „Pasinerk į savo šventąjį laiką” bei atspindėję giesmių turinį kalbamieji tekstai, kuriuos parinko ir perskaitė filosofas Mindaugas Kubilius, alsavo tokia nuotaika. Tarp giesmių sklandžiai įsiterpusi šiuolaikinė sakralinė muzika tik patvirtino jų universalumą.
Laviruoja tarp kūrybos kelių
Įdomu, kad A.Čepaitė yra parengusi su Lietuvos kameriniu orkestru ne vieną šiuolaikinę programą, įgrojusi mūsų gyvųjų klasikų aukso fondo kompozicijų albumą.
„Tai, kad atėjau iš senosios muzikos pasaulio, prisiliečiau prie muzikos šaknų, man padeda interpretuoti ir klasiką, ir šiuolaikinę muziką“, – yra prisipažinusi dirigentė.
Baigusi chorinį dirigavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Grace Adrija studijavo bažnytinę muziką, vargonus ir orkestrinį dirigavimą. Be to, ji – nepakeičiamas „Graces & Voices“ balsas.
Daugelis šio ansamblio moterų turi net kelių specialybių diplomus, muzikuoja su kitais kolektyvais. Tad visoms suvažiuoti į repeticijas paskirtu laiku – sunki užduotis, bet kažkaip tai vyksta jau aštuntus metus.
Austrijoje praleidusi aštuonerius metus Adrija keliauja repetuoti į Vieną iš Vilniaus. „Niekada neplanavau gyventi svetur. Džiaugiuosi, kad grįžau į Lietuvą. Puikiai galiu judėti ir iš čia, o važinėti man tenka dažnai. Turiu daug kūrybos kelių, kuriuos stengiuosi susieti tarpusavyje“, – kalbėjo dirigentė.
Finale – aukščiausia gaida
Antradienį Vilniaus festivalį vainikuos istorinis koncertas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Pirmą kartą Lietuvoje grieš geriausių pasaulio orkestrų penketukui priskiriamas Vienos filharmonijos orkestras. Jam diriguos jaunosios kartos dirigentas iš Venesuelos R.Payare.
1842 m. įkurtas kolektyvas laikomas neatsiejama Europos klasikinės muzikos tradicijos dalimi: jam dirigavo geriausi epochos dirigentai, kūrinius rašė ryškiausi genijai. Orkestrą iškiliausiu pasaulyje vadino R.Wagneris ir R.Staussas, jam savo simfonijų premjeras patikėjo J.Brahmsas.
Apie šio kolektyvo skambesį sklando legendos. Pasak solistų, norint jam prilygti scenoje, reikia stiprios valios ir didžiulės energijos.
Vakaro solistė – vienas gražiausių pasaulio mecosopranų E.Garanča – su Vienos filharmonijos orkestru sėkmingai bendradarbiauja jau 15 metų. Tarp svarbiausių pasaulio teatrų ji užkariavo ir Vienos operą, kurioje griežia šis kolektyvas: drauge jie parengė apie pusantro šimto spektaklių.
Vilniuje partneriai atliks G.Mahlerio vokalinį ciklą pagal F.Rückerto eiles ir dainą „Urlicht“, taip pat skambės L.van Beethoveno uvertiūra „Leonora“ Nr.3 ir B.Bartoko koncertas orkestrui.
