Kongresų rūmuose ši solistė jau spėjo pasirodyti Tatjanos („Oneginas“), Margaritos („Faustas“) ir Fiordilidži („Visos jos tokios“) rolėse. Ateinančiame sezone ją išvysime grįžtančiuose „Fausto“ spektakliuose, tačiau iki tol Vidos laukia itin svarbus debiutas vienoje svarbiausių – Berlyno valstybinėje operoje.
Tačiau negalvokite, jog šiandien solistė ramiai ruošiasi ateinančiam sezonui, – vos prieš kelias dienas ji dalyvavo didžiausio pasaulyje operečių festivalio premjeroje „Grafienė Marica“, kur sukūrė pagrindinį vaidmenį.
Nors dainininkės biografijoje – daugybė ryškių teatrų, kaip Ciuricho, Hamburgo, Frakfurto, Berlyno „Staatsopera“, Leipcigo, Mainco, Kaselio, Vysbadeno operos, paklausta, iš kur būtent dabar kilo toks susidomėjimas jos darbais Vokietijoje, solistė spėjo, jog tai – dėl 2019 m. pasirodymo Berlyno operoje, Chrysothemis vaidmenyje R. Strausso operoje „Elektra“.
Vokietijoje gyvenanti nuo 2003 m., V. Miknevičiūtė pripažįsta, kad kartais gali būti skaudu, jog negali dirbti namuose, tačiau karjera užsienyje tampa dar didesniu iššūkiu ir gyvenimo mokykla: „Lietuvoje, vis tiek turi kažkokių pažįstamų, kontaktų. O čia tu esi nežinomas, tiesiog stovi kaip Vida Miknevičiūtė, visiškai nuoga ir niekas tavęs nežino. Kiekvienas savo sėkmę, savo laimę turi surasti pats. Aš nepasidaviau, aš ieškau ir man atrodo, kad norint kažką įrodyti, reikia nebijoti rizikuoti, nebijoti savęs pateikti visai kitaip.“
Panašu, jog toks mąstymas puikiai sutampa ir su dabartine Vidos karjera, kurioje iš vakaro sudainavus G.Verdi operą (solistė neseniai puikiai debiutavo Elizabetės rolėje „Don Karle“), kitą dieną jau turi imtis R.Wagnerio operos.
Kaip visa tai suderinti? „Yra paprasčiausi įsipareigojimai grafikui. Jei pasiūlymai dainuoti įdomūs – sudėliosi laiką taip, kad spėtum viską. Žinoma, yra dalykų, kurių toli į ateitį numatyti negali“, – interviu didžiausiam Vokietijos operos žurnalui „Opern Welt“ sakė solistė.
Paklausta apie savo repertuarą, lietuvė pasakojo, jog karjeros pradžioje viskas keitėsi labai greitai ir po Barbarinos rolės staiga atėjo pagrindiniai – Adinos, Paminos ir Mikaelos vaidmenys ir net partijos R.Wagnerio „Nybelungų žiede“. Tiesa, Vida pripažįsta, jog kai kurių rolių pasiūlymų ji yra atsisakiusi, nes dar nesijautė joms subrendusi: „Nuolatinės kalbos, kad tu turi charakterį, duomenis, turi dainuoti Salomėją, ar kitas partijas, – tai sukuria didžiulį spaudimą“.
Kaip nuo aplinkinių neigiamos įtakos vaduojasi ji? „Laimei, turiu visą tinklą žmonių, kurių vertinimais pasitikiu. Tarkime mano kolegė, sopranas Inga Kalna, kurią sutikau Hamburge. Palaikymas ir nuoširdi, atvira kritika mūsų profesijoje yra gana neįprastas dalykas. Pernelyg dažnai spektakliai prasitęsia užkulisiuose. Džiaugiuosi, jog pati esu savo aštriausia kritikė, – nuolat save analizuoju“, – dėstė tvirto charakterio moteris.
Na, o šiomis dienomis solistė atvyko atostogų į Lietuvą ir sutiko gyvai papasakoti apie paskutiniąją savo sezono premjerą: „Seefestspiele Mörbisch“ yra didžiausias operetės festivalis pasaulyje, kur vieną vakarą susirenka 6200 žiūrovų, o spektaklis vyko lauke, atviroje scenoje, pastatytoje ant vandens.
Čia dirbti mane pakvietė naujasis festivalio meno vadovas Peteris Edelmannas, su kuriuo buvome susitikę kitos operetės atlikimo metu ir jis norėjo, kad Grafienę čia dainuočiau būtent aš. Taip ir atvykau, o repetavome iš tiesų ekstremaliai, – nuo pat birželio mėnesio, visuomet lauke, nesvarbu, koks oras: ar karščiai, ar lietūs!“.
Su režisieriumi Karlu Absengeriu lietuvei sutarti pavyko puikiai, kaip sako pati – kažkas atitiko. O premjeros jis solistei negailėjo gražių žodžių, dėkojo ir net graudinosi, jog idealesnės Grafienės nei ji, net negalėjo būti: „Svarbiausia, – kad tu gyveni, o ne vaidini“, – šiltų komplimentų negailėjo režisierius.
Jam paantrino ir operetės kompozitoriaus Emmericho Kalmano dukra, mačiusi jau ne vieną šio kūrinio interpretaciją: „Po premjeros ji priėjo ir pasakė, jog geresnio atlikimo dar nebuvo mačiusi niekur kitur“, – pasakojo Vida, kukliai nutylėdama, jog recenzentai didžiausių komplimentų jūroje išmaudė ją pačią: „Ji – šio vakaro žvaigždė. Tokia operetės diva, kaip ji – retenybė.“
Pasak lietuvės, tai jai buvo nauja ir atsakinga patirtis, kurioje sutilpo ir įtampa, kaip vienintelei užsienietei, kalbėti scenoje švaria vokiečių kalba, o dar ir Austrijoje gilios operetės muzikinio atlikimo tradicijos...
Tačiau publika liko iš tiesų sužavėta ir taip pat gyrė visą spalvingą atlikėjų komandą, kurioje buvo orkestras iš Vengrijos bei baleto trupė iš Slovakijos. Pasak mačiusių bei girdėjusių, „Grafienės Maricos“ atlikime viskas sutapo itin harmoningai.
Žinoma, tokia didžiulė scena ir žiūrovinė dalis reikalauja profesionalaus įgarsinimo, atlikimo su mikrofonu, o vizualioji pusė – techniškai įspūdingo darbo. „Tai – kažkas, ko dar nebuvau patyrusi“, – bandydama nupasakoti savijautą sakė Vida.
Po trijų premjerų, spektaklį jau pamatė 17 000 žiūrovų, tačiau skambučiai ir bilietų paklausa ir toliau neblėsta, o operetės pasirodymai numatyti iki rugpjūčio 25 dienos.
