To dar nebuvo: barokinė opera – su gyvuoju autoriumi!

Valdovų rūmai seniai tapo vienu senosios muzikos židinių Lietuvoje, siekiančiu grąžinti į istorinę atmintį laiko dulkėmis užneštą LDK muzikos paveldą. Tačiau per Operos dieną, kuri jau tradiciškai minima rugsėjo pradžioje, muziejus drauge su senosios muzikos festivaliu „Banchetto musicale“ (meno vadovas Darius Stabinskas) ir fondu „f.o.r.t.e.“ (vadovė Justyna Reksc-Raubo) pristatė unikalų ne tik Lietuvoje, bet gal ir pasaulyje projektą.

 R.Vosyliūtė - Elena, V.Gerasimovas - Menelajas.<br> Rengėjų nuotr.
 R.Vosyliūtė - Elena, V.Gerasimovas - Menelajas.<br> Rengėjų nuotr.
 Atlikėjams vadovavo italai - M.Vitale (dešinėje) ir C.Levati.<br> Rengėjų nuotr.
 Atlikėjams vadovavo italai - M.Vitale (dešinėje) ir C.Levati.<br> Rengėjų nuotr.
Spektaklio režisierius C.Levati, vaidinęs Vazos libretininko ir sekretoriaus palikuonį, nuolat linksmino publiką.<br> Rengėjų nuotr.
Spektaklio režisierius C.Levati, vaidinęs Vazos libretininko ir sekretoriaus palikuonį, nuolat linksmino publiką.<br> Rengėjų nuotr.
 Junona (E.Leszczynska) ir trys furijos.<br> Rengėjų nuotr.
 Junona (E.Leszczynska) ir trys furijos.<br> Rengėjų nuotr.
 Amūras - M.Czarnecka.<br> Rengėjų nuotr.
 Amūras - M.Czarnecka.<br> Rengėjų nuotr.
 Paris - C.Monteiro.<br> Rengėjų nuotr.
 Paris - C.Monteiro.<br> Rengėjų nuotr.
 Elenos (R.Vosyliūtė) ir Pario (C.Monteira) meilės idilė.<br> Rengėjų nuotr.
 Elenos (R.Vosyliūtė) ir Pario (C.Monteira) meilės idilė.<br> Rengėjų nuotr.
 „Elenos pagrobimo“ finalas.<br> Rengėjų nuotr.
 „Elenos pagrobimo“ finalas.<br> Rengėjų nuotr.
 „Elenos pagrobimas“ subūrė atlikėjus iš šešių šalių.<br> Rengėjų nuotr.
 „Elenos pagrobimas“ subūrė atlikėjus iš šešių šalių.<br> Rengėjų nuotr.
 „Elenos pagrobimas“ subūrė atlikėjus iš šešių šalių.<br> Rengėjų nuotr.
 „Elenos pagrobimas“ subūrė atlikėjus iš šešių šalių.<br> Rengėjų nuotr.
 „Elenos pagrobimas“ subūrė atlikėjus iš šešių šalių.<br> Rengėjų nuotr.
 „Elenos pagrobimas“ subūrė atlikėjus iš šešių šalių.<br> Rengėjų nuotr.
 „Elenos pagrobimas“ subūrė atlikėjus iš šešių šalių.<br> Rengėjų nuotr.
 „Elenos pagrobimas“ subūrė atlikėjus iš šešių šalių.<br> Rengėjų nuotr.
 „Elenos pagrobimas“ subūrė atlikėjus iš šešių šalių.<br> Rengėjų nuotr.
 „Elenos pagrobimas“ subūrė atlikėjus iš šešių šalių.<br> Rengėjų nuotr.
 „Elenos pagrobimas“ subūrė atlikėjus iš šešių šalių.<br> Rengėjų nuotr.
 „Elenos pagrobimas“ subūrė atlikėjus iš šešių šalių.<br> Rengėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Sep 11, 2018, 8:14 PM

Neseniai atidarytoje muziejaus renginių salėje atgijo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje 1636 metais pastatyta pirmoji itališka opera „Elenos pagrobimas“ (Il ratio di Helena) pagal Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos (1632-1648) sekretoriaus Virgilio Puccitelli libretą. Tiksliau – sceną išvydo pagal tą libretą naujai sukurta italo Marco Vitale opera, nes originalo muzika neišliko.

„Elenos pagrobimas“ – viena iš trijų ankstyvųjų itališkų operų, pastatytų Valdovų rūmuose Vilniuje Vladislovo Vazos laikais ir, pasak istorikų, vienintelė, kurios autorius yra numanomas. Spėjama, kad ją sukūrė ilgametis rūmų kapelos vadovas ir kompozitorius Marco Scacchi, galbūt padedamas kolegų iš kapelos.

Įdomiausia, kad šio žymaus italų muziko pasaulietinių kūrinių neišliko, tad M.Vitale turėjo kliautis kitų to meto italų autorių operų stiliaus išmanymu (tai – šio klavesinininko ir dirigento, ansamblio „Contrasto Armonico“ meno vadovo stichija), M.Scacchi traktatais apie muziką ir jo bažnytine kūryba.

Kad neįprasta užduotis maestro įkvėpė, liudijo darbo sparta: jam užteko pusantro mėnesio sukurti trijų valandų trukmės veikalą painiu mitologiniu siužetu!

Taip kurta ir Vazos laikais

Buvusieji „Elenos pagrobimo” premjerose praėjusį savaitgalį patyrė didelį malonumą – spektakliai prabėgo nepastebimai. Galbūt ir dėl to, kad jiems vadovavo pats muzikos autorius, kaip būdavo ir Vazos laikais. M.Vitale nuo klavesino valdė savo spalvingos muzikos tėkmę. Rečitatyvai, arijos ir chorai sklandžiai liejosi į tolygiai pulsuojantį muzikos audinį, kuriame nestigo įsimintinų epizodų.

Tarkime, visus išjudino Aetros (Nora Petročenko) arija, o finalinį chorą, atliktą ir bisui, publika, ko gero, niūniavo eidama iš spektaklių.

Gal tik kartą gyvenime gali pasitaikyti proga atlikti barokinį veikalą su gyvu jo autoriumi. Tai labai patogu, nes kompozitorius repeticijų metu galėjo tikslinti partitūrą, atsižvelgdamas į konkrečių atlikėjų galimybes. Nenuostabu, kad opera liejosi išties organiškai, o solistai – Rūta Vosyliūtė (Elena), Viktoras Gerasimovas (Menelajas), Ewa Leszczynska (Junona), Paris (Carlosas Monteiro), Nora Petročenko (Aetra), Nerijus Masevičius (Neptūnas ir Jupiteris) bei kiti, atrodė, mėgavosi dainavimu.

Spalvinga atlikėjų kompanija taip pat priminė Vladislovo Vazos laikus – trupėje dominavo lenkai ir lietuviai (muzikantai ir choristai jau ne pirmą kartą prisistatė kaip Karališkasis Abiejų Tautų Respublikos choras ir orkestras), o jiems vadovavo italai. Beje, Lenkijos kultūros ir paveldo ministerija parėmė šį projektą finansiškai, nors kaimynai kol kas neplanuoja jo pristatyti.

Linksmas teatras teatre

Kad publika nenuobodžiautų, sekdama antikinio mito peripetijas, pasistengė ir kompozitoriaus tautietis režisierius Claudio Levati. Tiesą sakant, jis net vertė kikenti salę kurdamas scenoje ir už jos ribų jaukų balaganėlį.

Mat pats Levati įkūnijo spektaklyje Puccitelli palikuonį – provincijos teatriuko savininką Feličę, kuris stato operą pagal surastą savo protėvio libretą. Spektaklio veiksmas rutuliojosi 5-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje nedideliame Italijos miestelyje. Feličės artistais tapo „miestelėnai“, tik pagrindinius kelis vaidmenis atliko „kviestiniai profesionalai“.

Dėl to „nimfos“ tipeno scenoje su rankinukais ir skrybėlaitėmis, nulipę nuo scenos artistai čia pat užkandžiavo ir šnekučiavosi, o režisierius vis zujo prieš akis, tai įsiterpdamas į veiksmą, tai bendraudamas su publika (dramaturgijos idėjos autorius – ispanas Adrianas Schvarzsteinas).

Spektaklius pagyvino ir barokinis šokis, atliekamas kabareto šeimininkę vaidinusios Jūratės Širvytės-Rukštelės. Veikėjai vaikčiojo po žiūrovų salę ir balkonuose.

Atliko svarbią misiją

Vazos laikais „Elenos pagrobimas” buvo neregėta atrakcija – truko penkias valandas ir stulbino žiūrovus scenos dailininko bei inžinieriaus išmone: liepsna, žaibu, banguojančia jūra, tikrais fontanais ir prašmatnių sodų vaizdais.

Naujosios rūmų renginių salės techninės galimybės kuklios, bet sumaniems, nestokojantiems humoro kūrėjams pakako ir taupaus rekvizito, kelių vaizdo projekcijų, kad publika įsitrauktų į spektaklį.

Kokia išliekamoji šio darbo vertė? Daug metų ankstyvąsias operas tyrinėjančios profesorės Jūratės Trilupaitienės nuomone, pasakyti, kiek M.Vitale kūrinys atitinka pirmavaizdžio stilių bus galima tik ištyrus išlikusias XVII amžiaus itališkų operų partitūras, kurių yra daugybė. Tai, anot mokslininkės, jau pradėjo daryti vienas lenkų muzikologas.

Jai pačiai didžiausia šio eksperimento vertė yra ta, kad jis atkreipė dėmesį į Vladislovo Vazos epochos kultūrinį kontekstą, operos ištakas Lietuvoje.

„Kalbėti šiuo atveju apie M.Scacchi stiliaus perteikimą būtų sudėtinga, nes negalima pagal bažnytinės muzikos pavyzdžius kurti pasaulietinės muzikos, o pastarosios M.Scacchi kūrybos neturime. Tikiuosi, kad kada nors gali atsirasti viena jo operų partitūrų – radau užuominų, kad partitūra buvo išvežta statant veikalą kitur. Juk Vilniuje rodytų baroko operų programėlės su literatūriniais tekstais buvo nuklydusios net į Britų muziejų, bet atsirado“, – kalbėjo J.Trilupaitienė.

Vis dėlto M.Vitale nebe pirmus metus tyrinėja itališko stiliaus baroko operas ir jas atlieka su savo vadovaujamu kolektyvu. „Manau, kad maestro Scacchi ir poetas Puccitelli džiaugtųsi mano darbu“, – neabejojo maestro.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.