Jos pačios kelias į baletą prasidėjo toje pačioje lietuviškos scenos talentų kalvėje. Vėliau perspektyvi balerina baigė Maskvos choreografijos mokyklą, o grįžusi į Lietuvą pradėjo šokti Operos ir baleto teatro trupėje.
Ana iš Johanno Strausso „Žydrojo Dunojaus“, Žizel to paties pavadinimo Adolphe‘o Adamo balete, Kiti ir Sorokina iš Rodiono Ščedrino „Anos Kareninos“, Panelė iš Dmitrijaus Šostakovičiaus baleto „Panelė ir chuliganas“ bei kiti vaidmenys tvirtai įrašė G. Sakalauskaitės vardą šio teatro istorijoje.
Jai plojo ir tuomet rodytų lietuviškų baletų žiūrovai: Juliaus Juzeliūno „Ant marių kranto“, Antano Rekašiaus „Aistros“, Viačeslavo Ganelino „Baltaragio malūnas“, Juozo Indros „Audronė“ taip pat neapsiėjo be šios balerinos. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre G. Sakalauskaitei kūrė Aušrinės vaidmenį Juozo Pakalnio balete „Aušta aušrelė“ ir Solveigos – pagal Edvardo Griego „Pero Giunto“ muziką sukurtame spektaklyje.
„Sunku būtų rasti idealesnę šio vaidmens atlikėją. Kai į mus sunertomis rankomis artinasi Solveiga, jos prigesusiame žvilgsnyje atsispindi ištisas žmogaus gyvenimas“, – rašė žymi to meto baleto kritikė Aliodija Ruzgaitė.
Kaip šokėja G. Sakalauskaitė-Dautartienė yra gastroliavusi Bulgarijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Graikijoje, Turkijoje, taip pat egzotiškose klasikiniam baletui šalyse – Ganoje, Benine, Burkina Fase, Malyje, Toge, Nigeryje, Sirijoje, Jordanijoje.
Jau du dešimtmečius G.Sakalauskaitė-Dautartienė dėsto Nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos baleto skyriuje. Yra parengusi ne vieną baleriną – tarptautinių konkursų laureatę, pelnė geriausios baleto pedagogės apdovanojimus „Auksinių puantų“ jaunųjų baleto artistų konkurse Ščecine 2008 m. ir Tarptautiniame Baltijos baleto konkurse Rygoje 2013 m.
Šįmet G. Sakalauskaitės-Dautartienės mokinės Vakarė Radvilaitė ir Gilė Karolina Sakalauskaitė jau tapo Kanuose rengiamo tarptautinio šokėjų konkurso laureatėmis.
