Neturiu jokio nusistatymo prieš „Happy Holiday“ ar „Santa Claus Is Comin’ to Town“. Puikios, melodingos, šventinės dainos, saugančios jaukių namų, gražaus, taikaus šeimyninio pasibuvimo nuotaiką. Taip, taip, būtent – saugančios!
Nes tikrovėje gražaus, taikaus pasibuvimo ne tiek ir daug abipus Atlanto, kaip ir išsipildžiusios „amerikietiškos svajonės“, kurios susiformavimo laikais šios dainos sukurtos. Jei tomis dainomis tiek nepiktnaudžiautume beveik nuo Vėlinių, jos būtų dar mielesnės.
Tačiau didžiųjų prekybos tinklų valdytojams svarbiau, kad kuo daugiau nusipirktume menkaverčių smulkmenų, o tam neva mus turi skatinti amerikietiškos dainos. Bet juk jos niekuo dėtos, kad užuot džiuginusios per šventes, iki jų jau būna įsikyrėjusios. Taip iš mūsų pamažu atimamos ir Kalėdos, ir jų laukimas. Tad nepasiduokime!
Vienas iš būdų ir yra šį penktadienį ir šeštadienį vyksiantys Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertai, kuriuose skambės Giuseppe Verdi „Requiem“ – vėlyvas meistro kūrinys, parašytas sukaupus didžiulę operų kūrėjo patirtį.
Nors XIX a. Italija buvo pamišusi dėl operos, beveik kiekvienas operų kompozitorius parašė bent keletą religinių kūrinių, dažniausiai mokymosi tikslais. Visgi to laiko italų bažnytinė muzika išgyveno nuosmukį. Šalį krėtė socialinės ir politinės permainos, etninių žemių apsijungimo idėja Risorgimento. Šių temų interpretacijai tinkamesnis buvo operos žanras nei religinė kontempliacija.
G. Verdi „Requiem“ – vienas iš nedaugelio to laiko italų kompozitorių religinių kūrinių, nuo pat pirmojo atlikimo įsitvirtinęs kaip koncertinis (kad ir sakralus) opusas, lyg ir atsietas nuo liturginės praktikos.
G. Verdi buvo Risorgimento ir tautos tapatybės simbolis muzikoje, taip kaip poetas Alessandro Manzoni literatūroje. Kai 1873 m. A. Manzoni mirė, susijaudinęs G. Verdi laiške rašė: „Dabar viskas baigta (...). Aš giliai sukrėstas šio didžio žmogaus mirties“.
Tuojau jis pasiūlė Milano merui dedikuoti „Requiem“ žymiajam Italijos poetui. Kūrinyje rašytojas ir poetas turėjo būti pašlovintas kaip ypatinga asmenybė ir tikras šalies patriotas. Tad politiniai ir humanistiniai motyvai čia vėl tapo iškilesni nei sakralinė žanro rimtis. Kurdamas „Requiem“ šešiasdešimtmetis G. Verdi labai stengėsi, jis sudėjo čia visą didžiulę savo operų kūrybos patirtį ir pasiekė ypatingą draminę koncentraciją.
Tiesą sakant, kurdamas gedulingąsias mišias, jis jautėsi rašantis baigiamąją savo gyvenimo misteriją, mat buvo nusprendęs nebekurti muzikos. Jo stilius jau buvo publikai pabodęs, vis dažniau Italijoje buvo kalbama apie novatorišką Richardo Wagnerio muziką Vokietijoje. G. Verdi pasijuto pavargęs ir pasenęs, nebenorįs streso ir teatrinių intrigų. Tad „Requiem“ rašė lyg atsisveikinimą su kūrėjo dalia.
Pirmąsyk „Requiem“ suskambo 1874 m. Milano Šv. Morkaus bažnyčioje. Ir nors G. Verdi atrodė, kad čia jo paskutinis kūrinys, Dievo valia buvo kitokia: praėjus 14 metų kompozitoriaus leidėjas darsyk suvirpino G. Verdi jausmus ir beveik privertė sukurti „Otelą“, kuriuo operų kūrėjo talentas su galinga jėga atgimė sulaukus 74-erių.
Gruodžio 14 ir 15 d. koncertuose dalyvaus viduriniosios kartos solistai, išgyvenantys gražiausią tarptautinės vokalinės karjeros etapą – Sandra Janušaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Edgaras Montvidas (tenoras) ir Kostas Smoriginas (bas-baritonas). Šis G. Verdi kūrinys šiemet tapo ypatingu E. Motvidui.
Atlikti tenoro partiją jį pakvietė iškilus britų dirigentas, senosios muzikos žinovas seras Johnas Eliotas Gardineris kartu su savo įkurtais kolektyvais – Monteverdi choru ir „Orchestre Révolutionnaire et Romantique“ (Revoliuciniu ir romantiniu orkestru) bei kitais solistais.
Su šiuo projektu E. Montvidas jau pasirodė Londono Vestminsterio katedroje, Vienos „Musikverein“, Amsterdamo „Concertgebouw“, taip pat didžiosiose Miuncheno, Liuksemburgo, Vroclavo, Pizos, Budapešto ir Liucernos salėse.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas G. Verdi „Requiem“ įvyks 2018 m. gruodžio 14 d. Vilniaus kongresų rūmuose ir gruodžio 15 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje. Dirigentas Gintaras Rinkevičius.
