Tai buvo lietuvių vokalinio meno triumfo vakaras. Neprireikė kviestinių artistų, kad vėlyvasis Giuseppe's Verdi šedevras „Requiem“, į kurį autorius sudėjo visą didžiulę savo operų kūrybos patirtį, suvirpintų sielas skausmingu patosu ir dramatiškais išgyvenimais, nuskaidrintų mintis šviesia viltimi.
Pats G.Rinkevičius, galima sakyti, užaugino šiuos solistus – niekur kitur jie nedainavo gimtinėje taip dažnai kaip LVSO namuose paklusdami maestro mostui. Niekas kitas čia nesuteikė jiems tiek progų pasireikšti įvairiais amplua.
Štai ir šįvakar bene labiausiai nustebinusi brandžiu pasirodymu I.Prudnikovaitė įgyvendino savo seną svajonę: G.Verdi „Requiem“ ji dainavo pirmą kartą ir – tiesiog tobulai.
E.Montvidas žengė į sceną netgi be repeticijų, nes koncerto išvakarėse dainavo Londono „Barbican Centre“ su Londono simfoniniu orkestru, diriguojamu vieno iškiliausių šių dienų batutos meistrų Sero Simono Rattle'o.
Tačiau G.Verdi „Requiem“ partiją jis jau buvo nugludinęs gastroliuodamas su kitu didžiu britų maestro Eliotu Gardineriu bei jo įkurtais Monteverdi choru ir „Orchestre Revolutionnaire et Romantique“ garsiose Vienos, Amsterdamo, Miuncheno, Liuksemburgo, Vroclavo, Pizos, Budapešto, Liucernos salėse ir perkėlė jų standartus į Vilniaus sceną.
Solidžiai pasirodė ir K.Smoriginas. O S.Janušaitei gal sėkmingesnis bus vakaras šeštadienį Kauno filharmonijoje, kur „Requiem“ bus kartojamas.
I.Prudnikovaitę ir K.Smoriginą gerbėjai dar šiais metais išgirs ir kituose šventiniuose koncertuose Kongresų rūmuose. Čia taip pat pasirodys puikūs solistai – kontratenoras Algirdas Bagdonavičius ir baritonas Modestas Sedlevičius, dainuosiantys su G.Rinkevičiaus diriguojamais LVSO ir Kauno choru Carlo Orffo kantatoje „Carmina burana“.
„Šis LVSO sezonas ypatingas – 30-asis. Tad norime, kad ypatingi būtų ir mūsų koncertai – kad juose skambėtų reikšmingi pasaulio muzikos kultūrai veikalai“, – sakė G.Rinkevičius.
Publikai ši idėja patiko. Bilietai į G.Verdi „Requiem“ išnyko dar prieš mėnesį – buvo parduotos ir visos pristatomos kėdės. Didžiulio susidomėjimo sulaukė ir anksčiau atliktas Hectoro Berliozo „Fausto pasmerkimas“.
