Nuostabus Lietuvos baritonas Vytautas Juozapaitis, minėdamas kūrybinės veiklos trisdešimtmetį surengė išskirtinį vakarą LDK Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje. Kiekvienas scenoje buvęs dalyvis žymėjo etapinius šiandien aktyvaus politikos veikėjo meninius žingsnius.
Bičiulystė su birbynininku Lietuvos kariuomenės kapelmeisteriu Egidijum Ališausku žymi pirmuosius V. Juozapaičio žingsnius scenoje, kai, dar studijuodamas LMTA, koncertavo su liaudies instrumentų ansambliu „Sutartinė“. Šiandien E. Ališauskas – „Sutartinės“ vadovas.
Pianistė Nijolė Ralytė ir Vladimiras Prudnikovas – ne tik vokalo meno pedagogai, bet, kaip vakaro metu ne kartą akcentavo solenizantas – dar daugiau nei šeimos nariai. Juk jiedu tapo ir dukters Ievos Barboros ugdytojais, atvedusiais jaunąją dainininkę į LNOBT sceną, kurioje sėkmingai šį rudenį net keliuose spektakliuose ryškiai debiutavo I. B. Juozapaitytė. Vakaro publika nepriekaištingu, įtaigiu jaunosios dainavimu žavėjosi jai atliekant Antoníno Dvořáko Undinės ariją iš operos „Undinė“.
Jau kelis sezonus sėkmingai pagrindines tenoro partijas LNOBT dainuojantis Tomas Pavilionis – profesoriaus V. Juozapaičio absolventas, kurį įžvalgus pedagogas ryžtingai įtikino esant ne baritonu, o tenoru. Žinia, balso tembro įžvalga ir metodiškas formavimas – itin atsakingas vokalo pedagogo darbo etapas. Juk turi formuoti unikalų „instrumentą“ – vos kelių milimetrų balso stygas, – o nuo to priklauso būsimo menininko likimas. Kad balsas suformuotas teisingai ir jaunojo tenoro laukia puiki ateitis, T. Pavilionis įrodė, atlikdamas virtuozišką Gaetano Donizetti Tonio ariją („su devyniomis do“, – kaip savo ugdytinį pristatė prof. V. Juozapaitis) iš operos „Pulko duktė“.
Nemažą programos dalį lydėjo žavus instrumentinis ansamblis – Nijolė Ralytė (fortepijonas), Joana (arfa) ir Elena (violončelė) Daunytės ir birbynė (Egidijus Ališauskas). Jautriai ir skoningai šiam ansambliui kūrinius aranžavo kompozitorius Jeroslavas Cechanovičius. Kaip išryškėjo vakaro „išpažintyje“ – taip pat emociniais ir meniniais saitais susijęs su Juozapaičių šeima – jo žmona buvo pirmoji Ievutės muzikos mokytoja, paskatinusi ją rinktis dainininkės kelią.
O pažintis su sesėmis Daunytėmis – tai šiųmetės Birštono vasaros menų akademijos „dividendai“. Būtent 2018 metų vasarą šeštoji Akademija tiesiog žaižaravo netikėtais muzikiniais jaunųjų proveržiais, kūrybingomis improvizacijomis ir meniniais atradimais. Elena Daunytė sukvietė kolegas violončelininkus, o Joanos puošmena akademijai – arfisčių būrys.
Žinoma, meistriškumo kulminaciją vakaras siekė, kai scenoje karaliavo solenizantas: G. F. Händelio Kserkso arija iš operos „Kserksas“, R. Wagnerio Wolframo daina iš operos „Tanhoizeris“, U. Giordano Žeraro monologas iš operos „Andrė Šenjė“.
Su kolega ir mokiniu meistriškumu konkuravo profesorius Vladimiras Prudnikovas, jaudinančiai atlikęs P. Čaikovskio romansą „Triukšmingam puotos sūkury“. O legendinis jųdviejų atliekamas G. Verdi Pilypo II ir Pozos duetas iš operos „Don Karlas“, net ir koncerte atliktas jaudina dramine įtaiga.
Legendine šio kūrinio interpretacija vadintina dar ir todėl, kad 2019 m. balandžio 10 sukanka 20 metų, kai užsispyręs baritonas, nelaukdamas teatro vadovybės kvietimo, savarankiškai paruošė Pozos partiją ir debiutavo savo mylimo profesoriaus 50-mečiui skirtame „Don Karlo“ spektaklyje...
Šiam duetui atsvara tapo V. Juozapaičio jau su savuoju mokiniu T. Pavilioniu atliktas Nadiro ir Zurgos duetas iš G. Bizet operos „Perlų žvejai“. Gerai visiems pažįstama muzika dramaturgiškai ruošė vakaro finalą.
Jautriausios koncerto akimirkos sietinos su Juozapaičių šeimos pasirodymais – Eglės, Ievos ir Vytauto atlikta nuostabia K. V. Banaičio daina „Kelias kelelis“, motinos ir dukters duetu, jautriu V. Juozapaičio „prisipažinimu“ Eglei skambant „Meilės valsui“ (J. Cechanovičiaus muzika)...
Nepaprastai svarbia vakaro dalimi, praturtinusia muzikos garsus įstabiais reginiais tapo vakaro režisieriaus ir reginių autoriaus Daliaus Abariaus projekcijos. Darni reginių ir kūrinių kulminacija buvo pasiekta atliekant taip mėgstamą V. Juozapaičio Cl. François dainą „Esu laimingas“ (My way), žmonos Eglės žodžiais. Šį kartą jai skambant ekranuose regėjome V. Juozapaičio sukurtus personažus, kurių solenizantas skaičiuoja gerokai virš 50...
Įspūdingą vakarą užbaigė visų koncerto dalyvių ir visos salės atlikta J. Cechanovičiaus daina „Ankstų Kalėdų rytą“.
Valdovų rūmus publika paliko kiek sutrikusi – kuri gi Vytauto Juozapaičio veikla prasmingesnė? Menininkai jo aktyvumo dėka turi politinį užtarėją Seime, bet tuo pačiu publika praranda puikų dainininką ir jaunųjų talentų ugdytoją...
***
Vytautas Juozapaitis – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos (2003) ir visų svarbiausių muzikos ir teatro apdovanojimų laureatas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius.
Ilgametis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas šiame ir kituose Lietuvos muzikiniuose teatruose yra sukūręs per 50 pagrindinių baritono vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose, atlikęs daugybę partijų oratoriniuose veikaluose. Su spektakliais V. Juozapaitis yra apkeliavęs beveik visą pasaulį, dalyvavęs daugybėje Lietuvos bei užsienio festivalių, buvo pirmasis lietuvių operos solistas, pakviestas į vieną prestižiškiausių pasaulio muzikos forumų – Pekino tarptautinį muzikos festivalį.
Lietuvos kompozitoriai specialiai V. Juozapaičiui yra parašę grafo Šemetos (B. Kutavičiaus opera „Lokys“), karaliaus Mindaugo (B. Kutavičiaus opera „Ugnis ir tikėjimas“), Žygimanto Augusto (G. Kuprevičiaus opera „Karalienė Bona“), Žilvino (A. Žigaitytės opera „Žilvinas ir Eglė“) partijas.
