CRRNT: jauni improvizuotojai „rauna stogus“, nes jiems tai įdomu

Vis dažniau baruose, klubuose ir kitose mūsų miestų vietose galime išgirsti keistesnės, neįprastos muzikos. Alternatyviosios akademinės bei elektroninės muzikos festivalių lankytojų skaičius taip pat auga. Lietuvos muzikinis pogrindis pradėjo sparčiai kisti.

 Koncertų ciklo CRRNT akimirka.<br> E.Lylaus nuotr.
 Koncertų ciklo CRRNT akimirka.<br> E.Lylaus nuotr.
 Koncertų ciklo CRRNT akimirka.<br> V.Paplausko nuotr.
 Koncertų ciklo CRRNT akimirka.<br> V.Paplausko nuotr.
 Koncertų ciklo CRRNT akimirka.<br> E.Lylaus nuotr.
 Koncertų ciklo CRRNT akimirka.<br> E.Lylaus nuotr.
 Koncertų ciklo CRRNT akimirka.<br> E.Lylaus nuotr.
 Koncertų ciklo CRRNT akimirka.<br> E.Lylaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Domantas Pūras

2019-01-21 16:40

Vieną vėlų žiemos penktadienį susitikau su keturiais vyrais, atsakingais už alternatyvios muzikos koncertų ciklą CRRNT, rengiamą Kaune. Tai - Aurelijus Užameckis, Kristupas Gikas, Kazimieras Jušinskas ir Simonas Kaupinis. Pasikalbėjome apie jų veiklą ir atstovaujamą muziką.

- Ką reiškia renginių ciklo pavadinimas CRRNT?

Aurelijus: Tai angliško žodžio „Current“ trumpinys, bet pati sąvoka gali būti interpretuojama visaip. Man ji apibūdina tai, kas vyksta dabar, kas aktualu.

Kristupas: Ir savo skambesiu ji primena – „kuriant“.

- Pirmas dalykas, su kuriuo man asocijuojasi „Current“, kažkodėl būtų srovė. 

Aurelijus: Srovė? Taip, gali būti ir srovė, galėtų būti ir serbentai - žinome „Black Current“.

- Kuriam iš jūsų kilo „CRRNT“ idėja ir kaip?

Aurelijus: Idėja kilo man. Viskas prasidėjo nuo to, kad į Lietuvą atvyko pora mano draugų iš užsienio pagroti ir reikėjo kažkokio „evento“. Norėjosi tai pratęsti, padaryti koncertų ciklą. Tuo metu nebuvo nieko tokio, o erdvių buvo. Renginius darėmė bare „Turgus“, kuris dabar, deja, užsidarė. Taip pat grojome Kauno menininkų namuose, kur ir dabar vyksta renginiai. Man ypač patiko, kad tie patys atlikėjai grojo du koncertus ir Kaune, ir Vilniuje. Pamanėme, kad galima kažką iš to padaryti.

- Ar CRRNT galima būtų apibūdinti kaip eksperimentinės muzikos renginių ciklą?

Aurelijus: Nebūtinai, nes eksperimentinė muzika yra žanras. O jeigu vardintume žanrus, kurie pristatomi „CRRNT“, jų būtų kur kas daugiau. Skamba daug improvizacinės muzikos, šiuolaikinės muzikos, džiazo.

Kristupas: Taip pat ir daug elektroninės muzikos.

Aurelijus: Na, ir tos eksperimentinės.

- Kaip manote, kodėl CRRNT reikia žmonėms?

Simonas: Tiesą sakant, ir mums patiems to reikia,  nes dauguma mūsų studijuoja šiuolaikinę muziką ir improvizaciją. Reikėjo kažkokios erdvės, kad ir patys galėtumėme reikštis. Žinoma, „CRRNT“ nedarome tik dėl savęs, - norisi apjungti bendraminčius, kurie domisi tokia muzika, sukviečiant juos po vienu stogu.

Aurelijus: Atrodo, kad pastaruoju metu šiuolaikinės, modernios muzikos auditorija gausėja. Tai matėme, tarkime, „Perono“ festivalyje, - ten susirinko nemažai žmonių.  Tai įkvepia, randasi motyvacija muzikuoti. Mūsų kūryba ne mainstryminė, todėl ji turi nedidelį ratą klausytojų. Mes visą laiką galvojame, kaip sudominti ir pritraukti daugiau žmonių.

Kristupas: Ciklo poreikis atsirado gal dėl to, kad pas mus nelabai buvo kažkas panašaus į „CRRNT“. Yra Liudo Mockūno ciklas „Improdimensija“, bet jis labiau orientuotas į improvizacinę muziką.

Simonas: Asmeniškai aš eidamas į „Improdimensijos“ koncertus mokausi improvizacijos subtilybių. O „CRRNT“ yra jaunesnės kartos iniciatyva – tai kitoks ciklas. Tačiau nebrėžiame brūkšnio tarp kartų, - manau, laikui bėgant, muzikos klausytojai maišysis ir atsidurs daugmaž po vienu stogu.

Kazimieras: O aš nežinau, ar žmonėms tokios muzikos labai reikia, nes ji nėra patogi, skirta ne masėms. Jeigu žmogus nori ateiti į koncertą pasiilsėti, čia to tikriausiai nebus. Manau, CRRNT stiliaus muzika gimsta iš pačių muzikantų noro kurti. Aš abejoju, ar žmonėms reikia tokios muzikos.

Aurelijus: Tačiau dabar ji vis labiau kyla iš „pogrindžio“. Prieš kelerius metus tokios muzikos beveik negirdėdavome, o dabar ji skamba, ir tai normalu.

Kazimieras: Daugėja pačių muzikantų, gal jie ir klausosi. Nors žinoma, ši muzika užkabina žmones.

Simonas: Ji yra labai stipri energetiškai, galbūt tuo pritraukia žmonių. Nebūtina turėti muzikinį išsilavinimą, suvokti, kas ką daro scenoje, kad norėtųsi į šiuos koncertus sugrįžti dar karta.

Aurelijus: Man atrodo, kad vis daugiau žmonių bando nusigręžti nuo muzikos, kuri nereikalauja koncentracijos. Įdomesni koncertai, kurie reikalauja daugiau pastangų.

Simonas: Ypač elektroninei muzikai būdingos alternatyvumo paieškos. Mes grojame labiau akustinę, nes visi esame instrumentininkai.

- Aurelijau, tu paminėjai, kad norite pritraukti daugiau žmonių. Kaip ketinate to pasiekti?

Aurelijus: Norime kviestis daugiau atlikėjų iš užsienio. Žinoma, tai susiję su finansais. Apsiribojant lietuviška scena atlikėjai dažnai kartojasi. Tai nereiškia, kad koncertai nesiskiria, - jie labai skiriasi. Tačiau norisi dar daugiau įvairovės. Be to, brandiname idėją po koncertų rengti diskusijas. Bandome plėsti ir saviškių ratą, ieškome naujų veidų, kurie galėtu atvažiuoti pagroti.

Simonas: Aurelijus studijuoja užsienyje, ir mes dažnai išvažiuojame pasitobulinti, surandame bendraminčių už Lietuvos ribų. Norisi juos pasikviesti. Pavyzdžiui, spalio mėnesį Danijoje sutikau šveicarą būgnininką, kuris užsiminė girdėjęs apie renginius Vilniuje. Smagu, kad garsas apie Vilniuje skambančią muziką jau sklinda Europoje.

- Kaip buvo lankomi koncertai pernai lyginant su 2017 metais? Ar pastebėjote kokią tendenciją?

Aurelijus: Sunku įvardinti tendenciją. Manau, ši muzika plačiau ėmė skambėti neseniai. Tačiau susidomėjusių žmonių tikrai daugėja.

- Koncertus organizavote ir Kaune, ir Vilniuje. Ar šių miestų publika skiriasi?

Aurelijus: Skirtumas labai ryškus (nusijuokia). Vilniuje į koncertus dažniausiai susirenka pakankamai žmonių, o Kaune auditoriją suburti sunku.

Kristupas: Ten dažniausiai tie patys žmonės ateina į koncertus. Čia, Vilniuje, pasirodo ir nematytų žmonių, kurie pamažu pasineria į šią stichiją. 

- Tačiau CRRNT šiuo metu vyksta tik Kaune?

Aurelijus: Taip, nes Vilniaus koncertų vieta - baras „Turgus“, kaip minėjau, užsidarė. Dar rengdavome koncertus „Mint Vinetu“, tačiau ten per mažai erdvės tokiai veiklai.

Simonas: Vis dėlto žadame daryti koncertus abiejuose miestuose - geriausia po koncertą per mėnesį Vilniuje ir Kaune. Esame numatę nemažai erdvių ir kituose miestuose bei miesteliuose, nes nesinori apsiriboti didžiaisiais miestais. Vilniuje ir šiaip visko yra daug, nors surengti koncertus čia ne taip ir sunku.

- Ar kuris nors esate grojęs tokią muzika mažesniuose miestuose ne festivalio metu?

Aurelijus: Be abejo, ir tai visada būdavo maloni patirtis. Pavyzdžiui, kartą grojau Kėdainių erdvėje „Namukas“ vietos bendruomenei. Susibūrėme paprastame gyvenamame namuke prie židinio, šalia bėgiojo katinas, ir visi tyliai klausėsi improvizacinės muzikos. Matėsi, kad kai kurie žmonės ją girdėjo pirmą kartą, bet jiems buvo įdomu, nors muzika „rovė stogą“.

Kazimieras: Raseiniuose šią vasarą vyko šiuolaikinės muzikos festivalis. Jame skambėjo improvizacinė ir akademinė muzika. Buvo labai įdomu stebėti, kaip žmonės jos klauso. Į koncertus ateidavo daug vietinių. Jie gyvai reaguodavo į muziką – pavyzdžiui, garsiai pasakydavo: „O, čia kaip iš siaubo filmo“ ar pan. Bet klausė - jiems buvo įdomu. Naujas garsas.

- O erdvės, dažniau skirtos šokiams, jus domina? Tokias kaip „Yucatanas“?

Aurelijus: Esame savo projektui numatę ir „Yucataną“. Anksčiau apie jį negalvojau, nes čia skambėdavo kitokia muzika, dažnai techno.

Kristupas: Dėl to ir pradėjome čia groti, kad norėjome orientuotis į instrumentinį techno, pašokdinti žmones. Tačiau bet galų gale išėjo šiek tiek improvizuotą šokių muzikos versija. Bet gera! Norėtųsi surengti daugiau tokių gyvos instrumentinės, šokamos muzikos koncertų.

- Galbūt šį tekstą skaitys žmonės, niekada nebuvę CRRNT koncerte. Ar galėtumėte apibūdinti, ko jame galima tikėtis?

Aurelijus: Kiekvienas CRRNT koncertas reikalauja intensyvaus klausymo ir susikaupimo. Tai panašu į terapiją. Klausytojas dažnai gali interpretuoti šią muziką visiškai savaip – tai ir asmeninė, ir kartu neasmeninė patirtis. Ši muzika tiria garsą, bando atskleisti jo esmę, kas šiomis dienomis nėra labai aktualu.

Kazimierias: Dar vienas svarbus dalykas yra toks, kad klausytojas gali išgirsti čia ir dabar gimstančią kūrybą, kaip muzikantai dalijasi tarpusavyje savo patirtimi.

Aurelijus: Taip, kartais tai - visiškai laisva improvizacija, kartais – improvizacija, susieta su komponavimu, o kartais - visiškai komponuota muzika. Koncertai būna skirtingi, bet visada grindžiami alternatyviu mąstymu.

Kristupas: Aš pastebėjau, kad žmonės, pirmą kartą atėję į tokius koncertus, mūsų muziką pavadina meditacine, o kai kas - psichodeline.

Simonas: Tikriausiai tai tiksliausi apibūdinimai. Psichodelika daug ką aprepia, tam tikra prasme - ir improvizacinę muziką.

- Ar visada patys ieškote atlikėjų ar būna, kad groti pasisiūlo ir nepažįstami žmonės?

Aurelijus: Būna, kad pasisiūlo.

Simonas: Taip, bet dažnai prašosi pažįstami.

Aurelijus: Kartais siūlosi atvažiuoti ir žmonės iš užsienio, bet visus priimti būtų problemiška.

Aurelijus: Kartais mes patys turime idėjų, kartais pasikviečiame savanorius. Pavyzdžiui, sausio 22 d. gros trio, kuris pasisiūlė: Eugenijus Kanevičius, Arnas Mikalkėnas ir Dalius Naujokaitis. Jie surengs du koncertus.

- Jei norisi pagroti CRRNT koncerte, kur kreiptis, kokius kriterijus reikia atitikti?

Aurelijus: Su mumis susisiekti galima per mūsų paskyrą feisbuke. O mūsų kriterijai dažniausiai yra labai lankstūs. Nekuriame jokių apribojimų - norime, kad klausytojams būtų įdomu.

Simonas: Tai turėtų būti alternatyvi muzika, netgi galima pasakyti - alternatyva alternatyvai.


 

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.