Prisiminkime žymiausios „Turandot“ operos arijos žodžius – Kalafo šauksmą: „Nessun dorma! Nessun dorma!“ (Niekas nemiega! Niekas nemiega!) Tad – nemiegokime, o pasistenkime kuo daugiau sužinoti apie operos gerbėjų laukiančią įspūdingą premjerą.
Vasario 24 d. (sekmadienį) 15.30 val. Vilniaus knygų mugės Muzikos salėje įvyks pirmasis „Turandot“ sutiktuvių pokalbis „Dekonstruojant operą: „Turandot“. Jame dalyvaus pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas, operos kritikė Polina Lyapustina ir socialinių mokslų daktarė Ieva Koreivaitė. Pokalbį moderuos LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojas Julijus Grickevičius.
Vasario 25 d. (pirmadienį) 18 val. LNOBT Raudonojoje fojė įvyks susitikimas su „Turandot“ režisieriumi Robertu Wilsonu. Jį moderuos R. Wilsono mokinė, dvi vasaras praleidusi režisieriaus įkurtame „Watermill“ centre Niujorko Long Ailende, Gintarė Minelgaitė. Pokalbis vyks anglų kalba be vertimo į lietuvių kalbą. Į susitikimą klausytojai galės patekti pro LNOBT paradines duris. Renginį bus galima stebėti ir tiesioginėje transliacijoje LNOBT „Facebook“ sienoje.
Vasario 26 d. (antradienį) 19 val. LNOBT Kamerinėje salėje paskaitą tema „Atskleidžiant Turandot: auka ir pasiaukojimas G. Puccinio operoje“ skaitys operos kritikė, tarptautinio operos naujienų portalo „OperaWire“ bendradarbė Polina Lyapustina. Paskaita vyks anglų kalba be vertimo į lietuvių kalbą. Į Kamerinę salę paskaitos klausytojai galės patekti pro teatro bilietų kasų fojė.
Vasario 27 d. (trečiadienį) 17 val. LNOBT Kamerinėje salėje „Turandot“ pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas atskleis operos partitūros slėpinius. Savo pasakojimą apie artėjančią premjerą jis žada iliustruoti muzikinėmis „Turandot“ citatomis. Į Kamerinę salę klausytojai galės patekti pro teatro bilietų kasų fojė.
„Turandot“ spektakliai LNOBT bus rodomi kovo 1, 2, 8, 9 ir balandžio 6 dienomis. Laisvų vietų salėje nė viename iš jų nebėra, tačiau atkakliausi operos gerbėjai dar turi galimybę įsigyti bilietų stovėti: kovo 1 ir 2 dienoms – po 10 eurų, kovo 8, 9 ir balandžio 6 dienoms – po 5 eurus.
Ką verta žinoti apie Robertą Wilsoną
Robertas Wilsonas 1941 m. gimė Teksase, JAV. Jau vaikystėje jo kambarys smarkiai skyrėsi nuo jaunesniosios sesers kambario, nes būdavo idealiai tvarkingas, be jokių nereikalingų daiktų. Vizualinė švara tiek buityje, tiek mene iki šiol jam išliko labai svarbi.
Baigęs pradinę mokyklą, R. Wilsonas bandė sekti tėvo advokato pėdomis ir 1959–1962 m. studijavo teisę Teksaso universitete. Nusprendęs pakeisti veiklos sferą, persikėlė į Niujorką, kur 1963-1966 m. studijavo architektūrą. Tuo pat metu studijavo tapybą su dailininku George'u McNeilu, žavėjosi George’o Balanchine’o baleto pastatymais. Pats pradėjo kurti eksperimentinius spektaklius, nors tuo metu rimtai negalvojo apie teatro menininko karjerą.
1967 m. R.Wilsonas įsivaikino našlaitį – kurčią juodaodį berniuką Raymondą Andrewsą, kurį gatvėje apgynė nuo smurtaujančio policininko. Bendravimas su juo inspiravo sukurti teatro pastatymą „Kurčiojo žvilgsnis“ (1971). Keturių valandų trukmės spektaklio be žodžių, vykstančio visiškoje tyloje, Niujorke nei teatro kritikai, nei žiūrovai nesuprato, tačiau pastatymas buvo pakviestas į Prancūziją ir pelnė pripažinimą Europoje.
1976 m. Paryžiuje kartu su kompozitoriumi Philipu Glassu R. Wilsonas sukūrė netradicinę operą „Einšteinas paplūdimy“, kuri jo vardą pasaulyje dar labiau išgarsino. Ši opera neturi tradicinio naratyvo ir yra paremta besikartojančiais paveikslais bei abstrakčiomis šokio kompozicijomis. Ji trunka beveik penkias valandas, o žiūrovai kada panorėję gali išeiti ir vėl sugrįžti. Prieš porą metų
„Einšteinas paplūdimy“ pirmą kartą nuskambėjo ir Lietuvoje (2017 m. jos pastatymą sukūrė Klaipėdos „Apeirono“ teatras).
2007 m. R. Wilsonas Paryžiaus „Chatelet“ teatre, o keliais mėnesiais vėliau ir LNOBT pristatė Johanno Sebastiano Bacho „Pasijos pagal Joną“ inscenizaciją, kuri pelnytai laikoma vienu iš meniškiausių pastatymų, rodytų Lietuvos teatre.
R. Wilsono kūryba yra pelniusi daugybę įvairių menų sričių apdovanojimų: dvi Ubu premijas, Olivier premiją, Venecijos bienalės Auksinį liūtą, „Taormina arte“ suteiktą „Premio Europa“, „National Design“, du Guggenheimo draugijos apdovanojimus. R. Wilsonas yra Amerikos menų ir literatūros akademijos narys, o Prancūzijos kultūros ministerija jam suteikė Menų ir literatūros komandoro titulą.
Kiekvieną pavasarį R. Wilsonas išvyksta į „Watermill“ centrą – meno ir humanitarinių mokslų laboratoriją Sautamptone, Long Ailendo rytuose. Šis centras kasmet suburia scenos menų studentus ir patyrusius profesionalus iš viso pasaulio.
„Mane domina dirbtinumas. Jei aktorius bando būti natūralus scenoje, jis meluoja, nes jau pats buvimas scenoje yra dirbtinas“, – teigia R. Wilsonas.
Savo pastatymuose režisierius skrupulingai apgalvoja kiekvieną detalę: visų personažų judesiai kruopščiai suskaičiuoti, šviesos ir veiksmo ritmika sukomponuota sekundės tikslumu. Jo spektakliai – tai lakoniškos architektūros statiniai, kuriuose, kaip ir režisieriaus vaikystės kambaryje, nieko nerasite nereikalinga.
2018 m. Madrido Karališkajame teatre įvykusi pasaulinė „Turandot“ premjera yra antroji R. Wilsono statyta Giacomo Puccini opera (po „Madam Baterflai“ Paryžiuje 1993 m.). R. Wilsonas šiame pastatyme ėmėsi ne tik režisieriaus, bet ir scenografo bei šviesų dailininko vaidmens.
