Mat rizikingam debiutui Filharmonijos kolektyvas pasirinko bene geriausią iš įmanomų partnerį – kompozitoriaus Gedimino Gelgoto vadovaujamą ansamblį NIKO. Jis įpratęs jaukintis pačias įvairiausias erdves, groti su įgarsinimu – sugeba įkaitinti klausytojus koncertų, kino bei muziejų salėse, parodų rūmuose ir miesto aikštėse.
Būtent šio ansamblio pasirodymas „Compensoje“ – jo atliekama originali Antonio Vivaldi „Metų laikų“ ciklo versija – tapo vakaro kulminacija, leidusia pamiršti visus salės nepatogumus.
Vienas labiausiai nugrotų styginių literatūros kūrinių „Metų laikai“ prikaustė publikos dėmesį ne tik dėl įdomios britų kompozitoriaus Maxo Richterio aranžuotės, bet ir dėl NIKO artistų puikaus ansamblio, virtuoziško ir azartiško muzikavimo, kuris uždegė tiek scenos partnerius, tiek ir klausytojus.
Drauge su NIKO griežusiems LNSO stygininkams laisviau jaustis padėjo turbūt ir tai, kad jie grojo stovėdami, o ansambliui ir kūrinį dirigavusiam G.Gelgotui neprireikė net natų. Šių muzikantų koncertai kas kartą primena, kad tiesiausias kelias į pripažinimą – tai pasišventimas savo profesijai, reiklumas sau be jokių kompromisų bei kūrybinis nuoseklumas.
Pastarojo koncerto stiprybė buvo ir pasitikėjimas G.Gelgotu. Šis aistringas minimalizmo garbintojas bei sekėjas debiutui su LNSO pasirinko artimiausią sau repertuarą – be „Metų laikų“, vakare padirigavo orkestrui estų legendinio minimalisto Arvo Pärto kompozicijos „Gulbės giesmė“ simfoninę aranžuotę bei savo paties minimalistinį Smuiko koncertą Nr.1, tą vakarą pirmąsyk atliktą Vilniuje smuikininko Romano Kimo.
Anksčiau sostinėje šio Koncerto fragmentą yra griežęs šveicarų smuikininkas Davidas Nebelas, šiuo metu pristatantis kūrinį Baltijos jūros filharmonijos orkestro tarptautiniame ture. Abiejų smuikininkų interpretacijos liudija, kaip neįtikėtinai skirtingai galima atlikti šį kūrinį. Atrodė, kad R.Kimas – vienas tų virtuozų, kurie linkę labiau sutelkti dėmesį į technines užduotis, tad jo interpretacijoje vaizduotės ir individualumo buvo mažiau negu D.Nebelo.
Nors Filharmonijos debiutas „Compensoje“ buvo įkvepiantis, akivaizdu, kad ši erdvė nėra palanki klasikinei muzikai. Valdovų rūmų Renesansinė salė, į kurią taip pat persikėlė dalis koncertų iš remontuojamos Filharmonijos salės, artimesnė aukštojo meno standartams.
Vis dėlto eksperimentą Filharmonijai teks tęsti. Koncertų „Compensoje“ estafetę iš G.Gelgoto perims dirigentai Modestas Barkauskas ir M.Pitrėnas. Pirmasis jau po dviejų savaičių čia diriguos LNSO rusų klasikos programą, kurioje pasirodys japonų smuikininkė Mayumi Kanagawa.
M.Pitrėnas balandžio 13-ąją pakvies į Richardo Strausso muzikos vakarą, kuriame su LNSO pasirodys operos solistės Viktorija Miškūnaitė, Anastasija Lebedianceva ir Gunta Gelgotė.
