Palaikyti tautiečio į garsųjį teatrą suplūdo didžiulis būrys Niujorko, Bostono, Naujojo Džersio, Konektikuto lietuvių, kantriausi jų sveikino operos žvaigždę ir po spektaklio užkulisiuose. Tenoro karjeros skrydžiu taip pat džiaugėsi atvykusi į Niujorką iš Monrealio mama.
Spektaklis su V.Vyšniausku užbaigė „Samsono ir Dalilos“ pavasario seriją. Tačiau dar prieš pusmetį užsienio žiniasklaidos antraštėse mirgėjo lietuvio vardas. Mat jam teko gelbėti premjerinį „Samsono ir Dalilos“ spektaklį rudenį, kai staiga sunegalavo prancūzų operos žvaigždė Roberto Alagna ir Vaidui teko jį pakeisti trečiajame operos veiksme.
Tiek anuomet, tiek ir dabar savo misiją jis atliko puikiai. Tada jo Dalila buvo latvių primadona Elyna Garanča, o kovo 28-ąją – gruzinų mecosopranas Anita Rachvelišvili.
Ne veltui V.Vyšniauskas ilgai gludino biblinio galiūno partiją, – prieš šį debiutą buvo ją dainavęs įvairiose scenose su išskirtiniais partneriais, tarp jų – viena geriausių šių laikų Dalilų Olga Borodina, garsiais baritonais Jevgenijumi Nikitinu ir Claudio Sgura, dirigentu Valerijumi Gergijevu.
Pasak solisto, „Metropolitan Opera“ spektaklį dirigavusio šio teatro senbuvio Sero Marko Eldero didžiulė patirtis ir profesionalumas neleido jam abejoti, jog pasirodymams Niujorke buvo puikiai pasirengta. „Mane palaikė visiškas pasitikėjimas maestro“, – pasakojo tenoras leidiniui „Opera Wire“.
„Ne kiekvienas vaidmuo yra toks gilus ir toks man artimas kaip Samsono, – tvirtino „Opera Wire“ žurnalistei artistas. – Tai simbolis. Samsonas, kaip ir kiekvienas mūsų, susijęs su laikinumu ir amžinybe. Mes kasdien išbandome save, ar esame pakankamai narsūs kovoti už amžinąsias vertybes. Jei visą gyvenimą mokomės, ieškome, siekiame tobulėti, laimime, jeigu ne – mus ištinka Samsono likimas. Tačiau jis grįžta į teisingą kelią, sumoka savo kainą ir sutriuškina blogį, įveikia ribas ir aplinkybes, kurios pančioja kiekvieną žmogų. Ši kova Samsono istorijoje man svarbiausia“.
V.Vyšniauskas savaip panašus į šį personažą. Studijų metais nedaug kas įžvelgė jame operos artistą, o po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje daugiau kaip dešimtmetį jis buvo beveik nepastebimas šalies muzikos gyvenime. Dainuodavo operų perklausose, bet darbo Lietuvoje vis negaudavo. Tačiau nenustojo kovoti dėl vietos po saule – važinėjo į perklausas, pagaliau pradėjo dainuoti Rusijoje, Estijoje.
„Opera Wire“ pavadino V.Vyšniauską viena kylančių operos žvaigždžių. „Esu laimingas ir didžiuojuosi tuo, kad dainuoju „Metropolitan Opera“, esu kviečiamas spektakliams į Vieną, Pekiną, Budapeštą, Londoną, Sankt Peterburgą. Visur, dirbdamas su kiekviena komanda ir dirigentu pasisemiu svarbios patirties. Tai neįkainojama“, – džiaugėsi artistas.
Jis pabrėžė itin dėkingas savo ilgamečiam pedagogui legendiniam italų tenorui Gianfranco Cecchele, kuris, deja, šį gruodį atgulė amžino poilsio. Tačiau Vaido pasiryžimas tobulėti neatvėso. Anot solisto, jį įkvepia darbas užsienio teatruose.
Tarkime, būdamas Niujorke tenoras repetavo net kelis skirtingus vaidmenis – ne tik Samsono, bet ir Radameso (G.Verdi „Aidoje“), Diko Džonsono (G.Puccini operoje „Mergelė iš Vakarų“). „Buvau kupinas energijos ir norėjau ją išnaudoti tobulėjimui. Lengva sėdėti ir laukti gerų pasiūlymų ar pedagogų, kurie padėtų parengti vaidmenį. Bet dainininkui iš tikrųjų svarbiausia yra pačiam daryti „namų darbus“. Pažanga priklauso nuo jo paties“, – įsitikinęs solistas.
V.Vyšniauskas dažniau už kolegas, išplaukusius į tarptautinius vandenis, randa laiko pasirodymams gimtinėje. Per pastaruosius porą mėnesių Vilniuje jis padainavo Don Chozė, Pinkertoną, Germaną ir Kalafą.
Paklaustas „Opera Wire“, kuo skiriasi darbas Lietuvoje nuo darbo užsienyje, artistas paaiškino, kad jam labai svarbu prisiminti, kur jo širdis, kad ir kiek užsienio kontraktų turėtų.
Tikrasis V.Vyšniausko karjeros proveržis taip pat prasidėjo nuo triumfo gimtinėje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kai jis debiutavo Eimunto Nekrošiaus režisuotame „Otele“. Šiandien V.Vyšniauskas – vienas ryškiausių operos Otelų. Jis įkūnijo pavydųjį maurą daugiau kaip 100 kartų daugybėje pasaulio scenų.
Būtent padainuoti Otelą „Metropolitan Opera“ scenoje – didžioji jo svajonė. Tačiau kol kas jai nelemta išsipildyti. Lietuvis parsivežė iš Niujorko naują kontraktą dainuoti ten Germaną „Pikų damoje“ ir grįš į „Metropolitan Opera“ jau šių metų gruodį.
Kitą sezoną į „Metropolitan Opera“ sceną įžengs ir sopranas Asmik Grigorian. Ji jau patvirtinta Salomėjos (R.Strausso operoje „Salomėja“) ir Čio čio san (G.Puccini „Madam Baterflai“) vaidmenims.
