Jau šeštą kartą į Vilnių atvykstantis muzikantas šįkart sostinėje praleido net tris dienas. Jų metu M. Gustafssonas ne tik sugrojo tris koncertus su skirtingais muzikantais, bet ir dalinosi patirtimi su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais specialiuose meistriškumo kursuose.
***
Festivaliai ir koncertai skirtingose pasaulio kampeliuose bei įspūdinga, daugiau nei pusę tūkstančio įvairių įrašų talpinanti diskografija, kurioje puikuojasi ne tik išskirtiniai solo įrašai, bet ir projektai su tokio kalibro žvaigždėmis kaip Peteris Brötzmannas, Joe McPhee, Kenas Vandermarktas, Mette Rasmussen, Colinas Stetsonas, Jimas O'Rourke‘as, Craigas Tabornas, Agusti Fernandezas, Misha Mengelbergas, Derekas Bailey, Barry Guy, Hamidas Drake‘as, Brianas Chippendale‘as, Merzbow ar grupėmis „Sonic Youth“, „The Ex“, „ZU“ ir kt. priverstų gerokai paplušėti norinčiuosius tvarkingai į stalčiukus sudėlioti M. Gustafssono kūrybinį kraitį. Džiugu, kad šis muzikos nutrūktgalvis sugrįžo į Lietuvą!
Pirmieji du koncertai vyko Žvėryne, greta Kompozitorių namų įsikūrusioje itin nedidelėje, bet jaukioje „MAMA Studios“ įrašų studijoje. Puikus garsas bei distancijos tarp muzikanto ir klausytojo sumažinimas iki minimumo – būtent tai šią vietą paverčia itin patrauklia trokštantiems kokybiškos garsinės patirties.
Gegužės 20-osios vakarą čia savo pirmąjį trijų dienų rezidencijos koncertą surengė M. Gustafssonas. Ne vienas, su Lietuvos improvizacinės bei džiazo muzikos scenos atstovu – saksofonininku Liudu Mockūnu.
Koncerte pastarasis pastebėjo, kad būtent 2008 m. pasirodęs Matso albumas „The Vilnius Implosion“, kuriame užfiksuota jo pirmojo vizito į Lietuvoje koncertinė medžiaga, tapo pirmuoju lietuviškos įrašų kompanijos „NoBusiness Records“ katalogo leidiniu.
Taigi, praėjus dešimčiai su truputėliu metų, Matsas - vėl Vilniuje. O šios viešnagės koncertai taip pat buvo įrašinėjami ir, tikėtina, papildys „NoBusiness Records“ katalogą.
***
Susirinkę klausytojai pradžioje išgirdo svečio iš Švedijos solo pasirodymą. Kiek vėliau organiškai prisijungė L.Mockūnas. Du pučiamųjų meistrai tiesiog talžė klausytojų ausis. Abu muzikantai naudojo ne tik skirtingų tonacijų saksofonus, bet pasitelkė ir fleitas bei klarnetus. L. Mockūnas, kaip jau tampa įprasta, neužmiršo savojo kontrabosinio klarneto, skambančio išties įspūdingai.
Tai Matsas, tai Liudas vis užleisdavo vienas kitam solo pozicijas ir vėl sugrįždavo į bendrą improvizacinį liūną. Muzikantai atvėrė įvairiausių instrumentų valdymo technikų skrynią: papsėjimai, bumbsėjimai, blerbimai, garso gesinimai, „glissando“ ir t.t. nesiliovė viso koncerto metu. Apie valandą trukęs pasirodymas paliudijo, kad Matsas su Liudu yra neabejotini pučiamųjų virtuozai, įvaldę plačią muzikinę artikuliaciją, kurioje itin svarbus vaidmuo tenka išplėstinėms technikoms (angl. extended techniques).
Tačiau solo ir duetai, o ypač tos pačios rūšies instrumentų, – gana specifinis dalykas. Juolab atonalumu ir amorfiškumu pasižyminčioje improvizacinėje muzikoje. Kartais darėsi kiek sunku susikoncentruoti toje menkai struktūruotoje garsų lavinoje, - norėjosi, kad muzikantai pasuktų į labiau harmonizuotas vėžes ir suteiktų progą išgyventi kiek ramesnį, atmosferišką periodą.
***
Gegužės 21 d. toje pačioje jaukioje studijoje įvyko antrasis koncertas. Šįkart organizatoriai galėjo pasidžiaugti – „soldautas“! O neskubėjusiems įsigyti bilietų beliko tik pasisieloti. Šis koncertas tam tikra prasme tęsė 2008-ųjų metų tradicijas.
Kaip ir anuomet, taip ir dabar scenoje su M.Gustafssonu pasirodė solidi „The Vilnius Explosion“ komanda: minėtasis L.Mockūnas, kontrabosininkas Eugenijus Kanevičius ir retas svečias Lietuvoje būgnininkas Marijus Aleksa. Iki visos sudėties, menančios prieš dešimtmetį vykusį pasirodymą, pritrūko tik perkusininko Arkadijaus Gotesmano.
Prisijungusių kolegų dėka prasiplėtęs instrumentų arsenalas atvėrė naujas garsines perspektyvas. Lyginant su pirmuoju ciklo koncertu, pučiamųjų sekcija pagl grojimo technikų panaudojimo spektrą atrodė kiek santūriau, bet jokiu būdu ne prasčiau. Audringus pliūpsnius keitė lėti, meditatyvūs ilgų natų pasažai, išgaunami pasitelkiant cirkuliacinio kvėpimo techniką.
Žvelgiant iš šalies, atrodė, kad tą vakarą Matsas buvo linkęs labiau užleisti sceną Liudui nei pats brautis į pirmą planą. Bet tais momentais, kai perimdavo iniciatyvą į savo rankas, jis atiduodavo visą save.
Antradienio koncertas buvo gera proga įsitikinti M.Aleksos, vieno ryškiausių savo kartos lietuvių būgnininkų, talentu. Stipri, išradinga ritmika puikiai atliepė atliekamų kūrinių dinamiką. Be to, Marijus grojo ne tik būgnais, bet ir įkomponuodavo elektroninių garsų, kurie darniai susiliedavo su pučiamaisiais ir su E.Kanevičiaus meistriškai valdomu kontrabosu, ypač šiam grojant stryku „drone“ estetikai artimas partijas.
Koncertas atskleidė ne tik aukštą techninį muzikantų pasiruošimą, bet ir puikų vienas kito pojūtį. Antrasis M.Gustafssono viešnagės koncertas neabejotinai įstrigs melomanų atmintyje.
***
Paskutinysis Matso pasirodymas Vilniuje persikėlė į gerokai erdvesnę ir vilniečiams gerai pažįstamą vietą – „Downtown Forest“ hostelio kiemelį. Čia įvyko masiškiausias iš visų trijų koncertų. Greta Matso bei Liudo scenoje stovėjo LMTA improvizuotojų orkestras, kurio pagrindas – LMTA studentai. Bet, kaip Matsas ir Liudas ne kartą minėjo, vadinti juos studentais, kiek netikslu. Jų grojimo lygis - itin aukštas, tad jie - greičiau kolegos, nei studentai. Išties išgirdome perspektyviausius jaunosios kartos improvizacinės ir džiazo muzikos atstovus.
Finalinis koncertas buvo sudarytas iš dviejų dalių. Pirmojoje skambėjo penki muzikiniai ruošiniai skirtingiems instrumentams. Vienas jų buvo skirtas išgauti būgnams būdingus garsus saksofonais, o kitas sukomponuotas taip, kad visi instrumentai grotų pačiuose žemiausiuose registruose. Taip pat įsiminė fleitų (anot M.Gustafsono, jų taip trūksta šiame išprotėjusiame pasaulyje) trio.
Antroje dalyje Matsas ėmėsi dirigento vaidmens ir gausiam būriui muzikantų visų pirma liepė užsikimšti ausis ausų kamšteliais ir užsidėti ausines. Pasirodymo metu muzikantai klausė tik jo nurodymų.
Jie grojo negirdėdami nei savęs, nei vieni kitų. Kartkartėmis vienam ar keliems muzikantams būdavo leidžiama atsikimšti ausis. Ši koncerto dalis buvo išties įdomus eksperimentas visiems. LMTA improvizuotojai įrodė, kad nepaisant apribotos galimybės girdėti, galima groti ir daryti tai labai gerai.
Tris dienas trukęs M. Gustafssono vizitas ne tik suteikė galimybė Lietuvos studentams padirbėti su pasaulinio lygio muzikantu, pasisemti patirties bei įpūtė drąsos imtis beprotiškiausių idėjų, bet ir pripildė Vilnių bei klausytojų ausis pačių keisčiausių garsų. Jie praplėtė muzikinio suvokimo ribas.
Belieka laukti rudeninės „Improdimensijos“ koncertų ciklo sesijos. Joje, kaip prasitarė organizatoriai, išvysime kultinį britų kontraboso virtuozą Barry Guy ir vieną unikaliausių šių dienų trimitininkų Nate‘ą Wooley.
