„Apie romaną sužinojau domėdamasis Lietuvos tarpukario kultūra, – sakė G.Aleksa. – Perskaičiau ir įsimylėjau – jis labai kokybiškas. Nusprendžiau, kad būtinai reikia jį pastatyti. Kūrinys vertinamas ir kritikų, ir skaitytojų, bet vis dar yra mažai žinomas.“
Pats režisierius spektaklį apibrėžia kaip mokumentinę satyrą – žanrą, kuris populiarus televizijoje, o ne teatro scenoje. Tokio žanro kūriniuose netikra, išgalvota istorija parodoma kaip dokumentinis filmas.
Švedijoje gyvenęs diplomatas ir rašytojas I.Šeinius romaną parašė praėjus vieneriems metams po Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią Vokietijoje. Mokumentinėje satyroje pasakojama apie rasių teorijos vadą, kuris po atsijauninimo operacijos prabunda žydu. 1940-aisiais pakeitęs kai kuriuos įvykius ir išplėtęs siužetines linijas I.Šeinius perrašė romaną švedų kalba.
Romaną spektakliui adaptavo aktorius ir dramaturgas Vaidotas Žitkus. Pjesę jis sudarė iš abiejų romano versijų, atrinkęs tai, kas kūrybinei komandai atrodė prasmingiausia.
Romane I.Šeinius numatė nacionalsocialistų partijos iškilimo grėsmę: pagrindinis veikėjas Zygfrydas Immerselbe yra senstantis Trečiojo reicho mokslininkas antropologas, išvystęs rasių teoriją ir pastatęs Naująjį antropologijos muziejų. Kolegos jam pasiūlo vykti į Italiją atsijauninti. Čia mokslininkai, norėdami jo kūną paversti sveiku ir stipriu, jam parenka efektyviausią sprendimą ir suleidžia žydės moters hormonų. Po operacijos Zygfrydas pabunda vėl jaunas, bet operacija paveikia ir jo mąstymą. Deja, tik iš dalies.
„Šitas romanas yra lyg žmogaus teisių pradžiamokslis, – teigė režisierius. – Mes džiaugiamės, kad esame balti, heteroseksualūs vyrai, bet dažnai pamirštame pagalvoti apie kitą. Europoje stiprėjant nacionalizmo judėjimams, o klaipėdiečiams ir panevėžiečiams vis dar didžiuojantis esant itin monoetniškų miestų gyventojais, turime kalbėti apie mūsų požiūrį į kitos rasės ar tautybės žmones.“
Anot režisieriaus, spektaklis su visais įvykiais, kurie nutinka Zygfrydui, bus „neva“ dokumentuojamas naudojant vaizdo kamerą. O greta dokumentinės istorijos iliuzijos išliks ir satyrinis tonas: „Mes nesiruošiame teisinti nacionalsocialistų“, – tvirtino jis.
Noras atsiriboti nuo nacionalsocialistų idėjų – viena priežasčių, kodėl statydamas „Zygfrydą“ G.Aleksa su aktorių komanda dirbo ne itin populiariu pozicionavimo metodu: vaidindami aktoriai ne tik perteikia personažo veiksmus, bet ir savo asmeninę poziciją, santykį su savo kuriamu veikėju.
Kūrybinės grupės manymu, jaunas žmogus seną rasizmą „paveldėja“ ir yra nuolatiniame savęs ir kito atradimo procese. Dėl to spektaklyje senąjį Zygfrydą vaidina aktorius, augęs vienoje sąjungoje (akt. Vaidotas Žitkus), o atsijauninusį vaidina jau laisvoje šalyje gimęs, kitoje sąjungoje augęs aktorius, kuris su panašiais klausimais susiduria kasdien (akt. Matas Dirginčius).
G.Aleksos režisuojamas „Zygfrydas“ – tai bendras „Teatrono“ ir J.Miltinio dramos teatro darbas.
„Teatre siekiame sukurti sąlygas dirbti jauniems režisieriams“, – sakė J.Miltinio dramos teatro meno vadovas Andrius Jevsejevas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad G.Aleksos darbas diskutuoja su Lietuvoje įsigalėjusia kultūrine tradicija, paprastai didelį dėmesį skiriančią tautiškumo aspektui.
„Mūsų teatro kūriniuose norime pasiūlyti alternatyvą nusistovėjusioms kultūros normoms, padėti žmonėms atrasti galimybes į pasaulį pažvelgti kitaip,“ – teigė A.Jevsejevas.
2018 m. spektaklio „Zygfrydas“ eskizas laimėjo Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą. „Zygrydui“ skirtas atminimo ženklas, diplomas ir maždaug dvidešimt tūkstančių eurų jo pastatymui. Tradiciniuose Kauno teatralų apdovanojimuose „Fortūnos 2018“ spektaklio režisierius G.Aleksa pelnė apdovanojimą už spektaklių „Otelas“, „Zygfrydas“, „Vėjo prigimtis“ režisūrą. Režisierius buvo nominuotas „Auksinių scenos kryžių 2019“ debiuto / jaunojo menininko kategorijoje už spektaklių „Otelas“ ir „Zygfrydas“ režisūrą.
Spektaklis „Zygfrydas“ pirmą kartą Klaipėdos dramos teatre rodomas rugpjūčio 17 d. 18 val. 30 min.
