Paskutinis kompozitoriaus Eduardo Balsio metų akordas - Gyčio Padegimo atnaujinta opera "Kelionė į Tilžę".

Režisierius Gytis Padegimas ir scenografė Birutė Ukrinaitė Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) stato Eduardo Balsio operą „Kelionė į Tilžę“ - būsimojo spektaklio scenografijos bei kostiumų eskizai jau parengti. Teatralai teigia, kad minimaliomis sąnaudomis sieks maksimalaus meninio rezultato.

Gytis Padegimas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre atgaivins Eduardo Balsio operą "Kelionė į Tilžę".<br>A.Kubaičio nuotr. 
Gytis Padegimas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre atgaivins Eduardo Balsio operą "Kelionė į Tilžę".<br>A.Kubaičio nuotr. 
Spektaklio scenovaizdžio maketas ir kostiumų eskizai jau parengti. <br> KVMT nuotr.
Spektaklio scenovaizdžio maketas ir kostiumų eskizai jau parengti. <br> KVMT nuotr.
KVMT vadovė Laima Vilimienė šiemet daug dėmesio skyrė kompozitoriaus Eduardo Balsio kūrybai.<br> KVMT nuotr.
KVMT vadovė Laima Vilimienė šiemet daug dėmesio skyrė kompozitoriaus Eduardo Balsio kūrybai.<br> KVMT nuotr.
Kaipėdoje, Žvejų rūmų scenoje, atgis vienintelė Eduardo Balsio opera "Kelionė į Tilžę".<br> KVMT nuotr.
Kaipėdoje, Žvejų rūmų scenoje, atgis vienintelė Eduardo Balsio opera "Kelionė į Tilžę".<br> KVMT nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 30, 2019, 2:00 PM

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šį sezoną tapo pagrindiniu iš pajūrio kilusio iškilaus lietuvių kompozitoriaus Eduardo Balsio (1919-1984) kūrybos propaguotoju – šiemet minimos jo gimimo 100-osios metinės.

Vienas svarbiausių E.Balsio jubiliejinių metų renginių - lapkričio 22-ąją Žvejų rūmuose pristatoma vienintelė šio kompozitoriaus opera „Kelionė į Tilžę“. Naujam gyvenimui ją prikels G.Padegimas. Pastatymo muzikos vadovas - KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

G. Padegimas ir B. Ukrinaitė įvairiose scenose kūrė ne vieną veikalą. Pasinaudoję šiuolaikine 3D vaizdo technologija, "Kelionės į Tilžę" statytojai sieks išvengti scenovaizdžio klišių. Jų siekis – palikti laisvės individualiai vaizduotei, kad žiūrovai šiame spektalyje atrastų daugiau prasmių.

„Žvelgdami į paslaptingus kuorus, vieni įžvelgs juose kurėno kontūrus, kiti – briedžio ragus. Prireikus jie taps kavine, gal net laivavedžio tilteliu. Scenoje plevens burės, o gal gaudyklės, kuriose žmones skandins piktos dvasios. Ir Velnias, ir Dievas glūdi detalėse“, – kalbėjo G.Padegimas.

B.Ukrinaitė pristatė ne tik būsimosios scenografijos detales, bet ir personažų rūbų eskizus: "Operos „Kelionė į Tilžę“ veikėjai vilkės batika puoštais lininiais rūbais. Ir nežinia į ką įsipainios pagrindiniai operos herojai – į virves, o gal medžių šaknis".

Pačios operos veiksmas gana statiškas, tad scenoje išvysime ir šiuolaikinį šokis, į kurį įsitrauks ir choras,  ir baleto trupės šokėjus. Bendras vaizdas puikiai papildys E.Balsio muziką“, – reziumavo KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

"Pirmoji ir vienintelė E.Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjera 1980 metais įvyko Vilniaus operos ir baleto teatre. Po beveik keturių dešimtmečių Klaipėdoje prikeltas veikalas užbaigs E.Balsio jubiliejinių renginių ciklą. Mūsų teatras smarkiai prisidėjo prie platesnio iš pajūrio kilusio kompozitoriaus kūrybos sklaidos ir jo vardo garsinimo, - pažymėjo KVMT vadovė Laima Vilimienė.

E.Balsys operą „Kelionė į Tilžę“ sukurė pagal iškilaus Rytprūsių rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano (1857–1928), gimusio Macikų kaime netoli Šilutės, to paties pavadinimo apysaką. Kūrinio siužetas gvildena tragišką mažlietuvių meilės trikampį istoriją.

Žvejų kaimelyje graži ir darbšti šeimyna Anso ir Indrės šeima su vaikais sukosi įprastiniuose darbuose, kol nepasirodė samdinė Bušė. Ramios ir tylios Indrės priešingybė Bušė ne tik apkvailino Ansą, bet ir įkalbėjo nuskandinti žmoną jiems Nemunu plaukiant į Tilžę.

Žiaurioms Bušės užmačioms nebuvo lemta išsipildyti. Kelionėje Ansui staiga atsiveria akys: vyras supranta, kad nuostabiausia, žaviausia ir ištikimiausia pasaulyje moteris yra jo žmona Indrė.

E.Balsio opera „Kelionė į Tilžę“ pasakoja ne apie upėmis įveiktus atstumus, o apie asmenybių dramą, žmogiškuosius atradimus ir paklydimus.

"Šis kūrinys - dvasinės kelionės simbolis, vienas įstabiausių literatūros perteikimo muzikos kalba pavyzdžių Lietuvos operos istorijoje" - teigė G.Padegimas.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pranešimas

 

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.