Pirmąją programą „Dovana Karaliui“ rugsėjo 9 d. Valdovų rūmuose pristatys žymus vokiečių liutnininkas Joachimas Heldas, o į koncertą „Klausykitės manęs, visos tautos“ rugsėjo 10 d. Pranciškonų vienuolyno bažnyčioje pakvies vienas garsiausių Lenkijos vokalinių ansamblių „Cracow Singers“.
Garsėjo visoje Europoje
XVI amžių drąsiai galima laikyti solinės muzikos liutniai klestėjimo laikotarpiu Europoje. Lenkija taip pat nebuvo išimtis – XVI–XVII a. lenkų liutnios repertuare (kuris muzikos istorijoje užima itin vertingą vietą) susilieja įvairios stilistinės kryptys: nuo jautrių ar uždegančių šokių, tvirtų polifoninių struktūrų iki laisvai improvizuojamų fantazijų, virtuoziškai aprėpiančių visą instrumento garsų apimtį – nuo žemiausių iki aukščiausių.
Žygimanto Augusto dvare tarnavo vienas žymiausių to meto Europos liutnininkų Valentinas Bakfarkas (1507–1576). Kilęs iš XVI a. Transilvanijos, V.Bakfarkas nemažai laiko muzikavo Vengrijos ir Prancūzijos valdovų dvaruose. Dėl neaiškių priežasčių liutnininkas 1549 m. atvyko į Krokuvą ir buvo priimtas į Žygimanto Augusto dvarą.
Kaip rodo didėjantis V.Bakfarko atlygis, jis pirmaisiais tarnybos metais virtuozišku atlikimu sužavėjo karališką porą. Todėl jį pasiėmė Žygimantas Augustas, 1551 m. gegužę ir birželį į Vilnių lydėjęs mirusios žmonos Barboros Radvilaitės palaikus. Tų metų birželį V.Bakfarkas pirmą sykį išvydo Vilnių ir šiame mieste pradėjo sėkmingą savo karjeros etapą. Lietuvoje ir Vilniuje jis puikiai įgyvendino muzikinius sumanymus, grojo ne tik valdovo dvare, bet ir buvo kviečiamas į LDK didikų, pavyzdžiui, kunigaikščių Radvilų ir Olelkaičių rūmus.
XVI a. lenkų humanistas Lukas Gurnickis rašė: „Stebiuosi drąsa to, kuris Vengriuko akivaizdoje į rankas liutnią ima.“ Jam antrino lenkų poetas Janas Kochanowskis: „Jei liutnia prakalbėtų, ji taip sakytų: mane duokite Bakfarkui, visi kiti tegu dūdas pučia.“
V.Bakfarko grojimą Vilniuje išgirdo Prūsijos kunigaikštis Albrechtas. Mokėjęs vertinti menininkus, ypač muzikus, Prūsijos kunigaikštis žavėjosi liutnininko grojimu ir kūryba. Anot Albrechto, „Bakfarkui nėra lygių, retas karalius gali pasigirti turįs tokio lygio muziką“. Už pasirodymus ar už nusiųstus kūrinius V.Bakfarkas sulaukė atlygio: Albrechtas ar jo aplinka pagelbėjo liutnininkui, kai jis pirmą kartą lankėsi Europoje ir ieškojo savo kūrinių leidėjo.
Atskleis visą spalvingą paletę
V.Bakfarko šlovingus laikus „Banchetto musicale“ festivalyje, koncerte „Liutnios muzika Abiejų Tautų Respublikos rūmuose ir dvare“, primins Brėmeno menų universiteto ir Hagos karališkosios konservatorijos profesorius liutnininkas J.Heldas.
Jo rečitalyje suskambės trijų reikšmingų Abiejų Tautų Respublikos kompozitorių – Wojciecho Długorajaus, Diomedes Cato ir Jakubo Reyso („Lenko“) muzika. Ji klausytojams atskleis visą spalvingą anuometinės muzikos liutniai paletę, taip pat parodys, kokią evoliuciją patyrė ir pats instrumentas.
Koncertą remia Goethe‘s institutas Lietuvoje.
Renesanso muzikos meistrystė ir žavesys
„Klausykitės manęs, visos tautos“ – ragins ansamblis iš Krokuvos „Cracow Singers“ (Lenkija), vadovaujamas Karolio Kuszo. Šio ansamblio koncerto programoje – ryškūs Lenkijos ir Lietuvos Renesanso muzikinio paveldo pavyzdžiai.
Neabejotina, kad sąrašo pradžioje – Vaclovo Šamotuliečio vardas. Jo kompozicijų genialumas buvo nepralenkiamas, kol XIX a. pradžioje pradėjo ryškėti naujos estetinės Fryderyko Chopino pajautos. V.Šamotuliečio kūriniai figūravo XVI a. viduryje Niurnberge išleistose antologijose greta tokių polifonijos meistrų kaip Orlando di Lasso, Clemensas non Papa ir Nicolas Gombert’as.
Lenkų Renesanso muzikos meistrystė ir žavesys atsiskleidžia klausantis ir Mikołajaus Gomółkos kūrinių. Šis kompozitorius išsiskyrė kaip patyręs, jautrus ir pamaldus muzikinių psalmių kūrėjas, rašęs pagal žymiausio ano meto lenkų poeto J.Kochanowskio poetinius psalmių vertimus.
Kitos žymios minimo laikotarpio figūros – liutnininkas ir kompozitorius Krzysztofas Klabonas, Cyprianas Bazylikas, kurio giesmės yra puikus Reformacijos laikų bažnytinio meno pavyzdys. Beje, visi šie kūrėjai kurį laiką reikšmingai darbavosi ir Vilniuje, Žygimanto Augusto rūmuose. Todėl koncerto programą papildysiantys literatūros fragmentai iš 1560–1569 m. kūrinių, skambanti patriotinė priesaika, tekstai, įkvėpti Liublino unijos, primins bendrus abiejų tautų bendrabūvio kontekstus.
Koncertą remia Adomo Mickevičiaus institutas ir Lenkijos institutas Vilniuje.
Festivalį rengia viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“.
Festivalį „Banchetto nusicale“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Koncertas Liublino unijos 450-osioms metinėms paminėti „Dovana Karaliui“. Liutnios muzika Abiejų Tautų Respublikos rūmuose ir dvare. Rugsėjo 9 d. 18 val. Valdovų rūmuose (Katedros a. 4) Vilniuje. Joachimas Heldas – renesansinė liutnia (Vokietija).
Koncertas Liublino unijos 450-osioms metinėms paminėti „Klausykitės manęs, visos tautos“. Lenkijos ir Lietuvos Renesanso muzikos šedevrai. Rugsėjo 10 d. 20 val. Pranciškonų vienuolyno bažnyčioje (Trakų g. 9) Vilniuje. „Cracow Singers“ (Lenkija), vadovas Karolis Kuszas, Liliana Pociecha – sopranas, Antonina Ruda – sopranas, Katarzyna Freiwald – altas, Katarzyna Kucia – altas, Karolis Kuszas – tenoras, Piotras Windakas – tenoras, Łukaszas Dziuba – bosas, Marekas Opaska – bosas.
