„Banchetto musicale ‘19“: jei moteris graži ir išmintinga, grožiu naudotis proto jai nestinga

Moteris – kompozitorė, mūza, istorinė ar legendinė figūra, archetipas – tokia Vilniuje rugsėjo 8–26 dienomis vykstančio 29-ojo senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale ‘19“ tema.

Vespetos vaidmenį atliks vokiečių sopranas J.Kirchner.<br>Nuotr. iš festivalio rengėjų archyvo
Vespetos vaidmenį atliks vokiečių sopranas J.Kirchner.<br>Nuotr. iš festivalio rengėjų archyvo
„Pimpinonės“ muzikos vadovė – rumunų kilmės vokiečių klavesinininkė A.Rotaru, jau kelerius metus reziduojanti Lietuvoje.<br>Nuotr. iš festivalio rengėjų archyvo
„Pimpinonės“ muzikos vadovė – rumunų kilmės vokiečių klavesinininkė A.Rotaru, jau kelerius metus reziduojanti Lietuvoje.<br>Nuotr. iš festivalio rengėjų archyvo
„Pimpinonę“ režisuoja ispanas C.Levati, pernai režisavęs operą „Elenos pagrobimas“.<br>Nuotr. iš festivalio rengėjų archyvo
„Pimpinonę“ režisuoja ispanas C.Levati, pernai režisavęs operą „Elenos pagrobimas“.<br>Nuotr. iš festivalio rengėjų archyvo
Pimpinonės vaidmenį atliks vokiečių bosas-baritonas C.Krugeris.<br>Nuotr. iš festivalio rengėjų archyvo
Pimpinonės vaidmenį atliks vokiečių bosas-baritonas C.Krugeris.<br>Nuotr. iš festivalio rengėjų archyvo
G.Ph.Telemannas buvo vienas žymiausių XVIII a. pradžios kompozitorių, nutiesęs tiltus tarp vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo epochų.
G.Ph.Telemannas buvo vienas žymiausių XVIII a. pradžios kompozitorių, nutiesęs tiltus tarp vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo epochų.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 10, 2019, 8:54 AM

Rugsėjo 15-ąją rengėjai pakvies publiką į Valdovų rūmus susipažinti su žvitria ir gudria mergina, apsuksiančia apie pirštą turtingą vyrą. Nors ši istorija iš XVIII a., turbūt visi pritars: ji labai šiuolaikiška.

Ta mergina – Georgo Philippo Telemanno (1681–1767) operos-komedijos „Pimpinonė“ herojė. Žaismingą muzikinį pasakojimą apie Pimpinonės ir jo tarnaitės Vespetos flirtą ir kivirčus parengė tarptautinis atlikėjų būrys, vadovaujamas režisieriaus Claudio Levati ir pastatymo muzikos vadovės, rumunų kilmės vokiečių klavesinininkės Alinos Rotaru, jau kelerius metus reziduojančios Lietuvoje. Dainuos solistai iš Vokietijos – sopranas Julia Kirchner ir bosas-baritonas Carstenas Krügeris, gros festivalio ansamblis, į kurį susibūrę lietuvių, latvių, italų ir vokiečių muzikantai.

Režisierių iš Ispanijos C.Levati senosios muzikos gerbėjai prisimena dar iš pernai „Banchetto musicale“ festivalyje pastatytos operos „Elenos pagrobimas“. Tuomet jis antikinio siužeto veiksmą lengva ranka perkėlė į XX a. vidurio kabaretą Italijoje ir įsuko visus į smagų, humoru pagardintą aistrų sūkurį.

„Pimpinonė“ suteikia ne mažiau erdvės duoti valią fantazijai ir, reikia tikėtis, režisierius tuo pasinaudos. Rengėjai šią operą jau vadina viena šiųmečio festivalio kulminacijų.

Paliko reikšmingą paveldą

G.Ph.Telemannas buvo vienas žymiausių XVIII a. pradžios kompozitorių, nutiesęs tiltus tarp vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo epochų. Jis sukūrė „mišrųjį vokišką stilių“, kuriame susijungė vokiečių, prancūzų, italų ir lenkų muzikos stilistinės kryptys.

Kompozitorius buvo pasaulio žmogus, finansiškai nepriklausomas, nepaprastai išprusęs, garsėjęs aštriu protu. Jo meninis palikimas – daugybė visų žanrų muzikos kūrinių, kurie laikomi itin reikšmingu istoriniu paveldu.

Amžininkai G.Ph.Telemanną vadino „laimingu Bacho varžovu“. Dabar jis mažiau žinomas negu Johannas Sebastianas Bachas, tačiau kompozitoriams gyviems esant šio pasaulio galingieji kur kas mieliau duodavo pelningus užsakymus ir kviesdavo į pareigas būtent G.Ph.Telemanną. Jis buvo žinomas ne tik Vokietijoje, bet ir už jos ribų – Prancūzijoje, Ispanijoje, netgi Rusijoje.

Pats G.Ph.Telemannas savo sėkmę aiškino paprastai: „Kas geba būti naudingas daugeliui, elgiasi geriau už tą, kuris kuria nedaugeliui. Kas sukurta lengvai, tinka daugeliui. Taigi taip ir darykime.“

Tai nereiškia, kad G.Ph.Telemannas rašė „paprastai“ ar pataikaudamas publikai. Tačiau siekdamas muzikoje „prasiskverbti iki gelmių“, jis rūpinosi suprantamumu – jo kūriniuose muzikinės medžiagos prieinamumas natūraliai dera su turiningumu.

Skambės vokiečių ir italų kalbos

Ne visi G.Ph.Telemanno kūriniai, kurie buvo populiarūs autoriui esant gyvam, tokie išliko ir vėliau. Iš jo sukurtų operų pasisekė „Pimpinonei“. Tiesą sakant, tai net ne opera, o vienas iš tų intermezzo, kuriuos buvo įprasta atlikti sunkiasvorių ir didingų opera seria žanro kūrinių pertraukose.

Iš esmės „Pimpinonė, arba Nelygiavertės vedybos“ – tai itališko intermezzo pritaikymas vokiškoje scenoje. Kurdamas jį kompozitorius pasinaudojo italų poeto Pietro Pariati libretu, kuriam muziką jau buvo sukūręs Tomaso Albinoni. G.Ph.Telemannui libretą perrašė Johannas Philipas Praetorius.

Libretas parašytas dviem kalbomis: rečitatyvai – vokiškai, o dauguma numerių – itališkai, išskyrus vieną ariją ir du duetus, kurių tekstą sukūrė pats J.Ph.Praetorius (itališkame šaltinyje jų nebuvo).

Opera „Pimpinonė“, pirmą kartą nuskambėjusi 1725 m. per Georgo Friedricho Handelio operos „Tamerlanas“ pertrauką, skirta nedideliam atlikėjų ansambliui: styginių orkestrui, dviem solistams – sopranui ir bosui, bet abi partijos vienodai sudėtingos ir virtuoziškos.

Siužetas primena Giovanni Battistos Pergolesi „Tarnaitę ponią“, sukurtą vėliau: jauna gudri tarnaitė Vespeta („vapsvutė“) iš pradžių pabando įsidarbinti turtingo viengungio Pimpinonės namuose, o vėliau – už jo ištekėti, ir galiausiai jai tai pavyksta.

Vespetos charakteris perteiktas populiariomis ano meto klišėmis – tai moteris, kuri stengiasi patekti į aukštesniąją klasę, sumani, manipuliuojanti, žaidžianti tol, kol jai tai naudinga.

Ar pora bus laiminga?

„Pimpinonės“ šaltiniu tapo itališkas libretas, operoje galima įžvelgti kai ką bendra su italų commedia dell' arte (kaukių komedija) – Vespeta su savo grakščiomis arijomis primena Kolombiną. Bet pagrindinis herojus tolimas nuo juokingo gašlaus Pantalonės: jis nesenas ir kvailu jo nepavadinsi, o turtais didžiuojasi pagrįstai – jie sukrauti atkakliu darbu, o ne paveldėti iš protėvių. Jo arijose esama lyrinio prado, o viena jų atskleidžia kenčiančio žmogaus vidinį pasaulį.

Svarbų vaidmenį operoje vaidina duetai. Viename jų, vaizduojančiame personažų kivirčą, kompozitorius panaudojo polifonijos priemones, bet kanonas čia atrodo groteskiškai. Kitame duete – taip pat „konfliktiškame“ – triumfuojanti tarnaitė šaiposi iš raudančio šeimininko. Čia personažų partijos supriešinamos: Vespetos aktyvūs melodiniai judesiai ir smulkios natos, rečitavimas vienu garsu ir Pimpinonės gailios, nuolankios intonacijos.

Toks išraiškingas komedinio kūrinio finalas atrodo ne itin laimingas – miela ir apsukri mergina pasiekė savo, bet ar bus jiedu laimingi? Taigi šį kūrinį galima traktuoti ne tik kaip commedia dell' arte, bet ir kaip charakterių komediją.

Opera „Pimpinonė“ sėkmingai rodyta ne vienus metus ir tai paskatino G.Ph.Telemanną 1737 m. sukurti tęsinį, pasakojantį apie tolesnį Vespetos likimą. Deja, partitūra neišliko, bet „Pimpinonės“ likimas buvo laimingesnis – opera statoma ir mūsų dienomis.

Projektą remia Goethe’s institutas Lietuvoje.

Festivalį rengia viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“.

Festivalį „Banchetto nusicale“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

G.Ph.Telemanno opera-komedija „Pimpinonė“. Rugsėjo 15 d. 18 val. Valdovų rūmuose (Katedros a. 4) Vilniuje. Muzikos vadovė Alina Rotaru (Vokietija / Lietuva), režisierius Claudio Levati (Ispanija); Vespeta: Julia Kirchner – sopranas (Vokietija), Pimpinonė: Carstenas Krügeris – bosas-baritonas (Vokietija), Pasiuntinys: Claudio Levati; Festivalio ansamblis: Stefano Rossi – smuikas (Italija), Laura Šarova – smuikas (Latvija), Gediminas Dačinskas – altas, Darius Stabinskas – violončelė, Jānis Stafeckis – kontrabosas (Latvija), Fernando Olivas – teorba (Meksika / Vokietija), Alina Rotaru – klavesinas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.