Pasirinkdami festivaliui moters tematiką ir su ja susijusius projektus, rengėjai stengėsi kuo daugiau parodyti, kas vyko viduramžių, Renesanso ir baroko muzikos istorijoje ir kaip buvo suvokiamas moters vaidmuo. Tad žvilgsnis krypo į kompozitores, personažes, moteris kaip simbolius, mūzas, pagaliau – anų ir šių dienų atlikėjas.
Dviejuose „Banchetto musicale“ koncertuose klausytojai išgirs dviejų iškilių menininkių kūrinius. Tai – XVII a. italų muzikė Chiara Margarita Cozzolani (1602–1678) ir XVII–XVIII a. prancūzų kompozitorė Elisabeth Claude Jacquet de La Guerre (1665–1729).
Vyrai pasmerkė užmarščiai
„Kompozitorės Ch.M.Cozzolani atradimas man buvo svarbiausias viso festivalio koncepcijos etapas ir, tikiuosi, tapau daug jautresnis moters padėčiai tiek seniau, tiek dabar, – prisipažino D.Stabinskas. – Ch.M.Cozzolani yra nepaprasta kompozitorė, ji gali lygiuotis su visais didžiausiais to meto kompozitoriais, tokio kalibro kaip Claudio Monteverdi. Jos muzika įrodo nepriekaištingas žinias ir įgūdžius, taip pat didelę patirtį.
Tyrinėdamas jos kūrybą radau nepelnytai apleistą muzikos istorijos dalį. Ji buvo Šv.Radegundos vienuolyno Milane vienuolė, vėliau abatė. Ji buvo profesionali muzikantė, tikriausiai ir ten gyvavusių chorų ar kitų kolektyvų kapelmeisterė. Dėl savo dangiškos muzikos ne tik ji, bet ir jos kolegės iš toli traukė žmones į vienuolyną.
Vienuolės aktyviai dalyvavo ir miestiečių gyvenime, vedė muzikos pamokas, buvo labai vertinamos visuomenės. Deja, dėl vėlesnės aukštesnių Katalikų bažnyčios valdžios atstovų cenzūros šių moterų prisiminimai ir darbai buvo ignoruojami ir ilgainiui liko užmiršti. Ir šiandien jie vis dar labai mažai žinomi. Tai vienas iš daugelio vyrų priespaudos pavyzdžių.“
Milano šv.Radegundos benediktinių vienuolynas, kuriam priklausė Ch.M.Cozzolani, garsėjo savo muzikine patirtimi – jo vienuolių choras buvo laikomas geriausiu moterų choru Italijoje ir sutraukdavo klausytojų iš visos šalies. Chiara Margarita dar labiau išgarsinio vienuolyną ne tik savo nuostabiu balsu, bet ir talentingai parašytais motetų, psalmių ar scherzi musicali opusais.
Ch.M.Cozzolani kompozicijų Vakarinei liturginei valandai (mišparų) rinkinys buvo išleistas 1650 m., dar iki arkivyskupo Alfonso Littos kryžiaus žygio, nukreipto prieš muziką ir švietimą bažnyčioje, pradžios. Šiame rinkinyje atsispindi XVII a. moterų muzikos švietimo, aktyvumo ir kūrybingumo realijos, taip pat ir intriguojanti ano meto vienuolės savosioms seserims kurta muzika.
Mišparus rugsėjo 22 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje pristatys du kolektyvai: choras ir konsortas „Brevis“, „Schola Gregoriana Vilnensis“, giedos mūsų ir kaimyninių šalių solistai, vargonuos Balys Vaitkus. Koncertas „Vakarinė“ skirtas Šv.Kazimiero koplyčios statybos pradžios 400 metų jubiliejui.
Galėjo save skirti kūrybai
„Jaučiau, kad privalome pristatyti Lietuvos publikai nežinomą prancūzų kompozitorę E.C.Jacquet de La Guerre, dar vieną nepaprastą tų laikų asmenybę. Šiai moteriai nepaprastai pasisekė, nes ji nebuvo užspausta ją supančių vyrų, – koncerto „Le passage de la mer Rouge“ („Raudonosios jūros perėjimas“) heroję pristatė D.Stabinskas. – Ji gimė muzikanto šeimoje, jos tėvas ir brolis buvo vargonininkai, taip pat ir vyras, už kurio ištekėjo. Jie visi ją palaikė, todėl menininkė galėjo klestėti ir kurti, už savo darbus sulaukė visuomenės pripažinimo.“
E.C.Jacquet de La Guerre jau paauglė skambino klavesinu karaliui Liudvikui XIV. Vaikystėje jos muzikinius gabumus puoselėjo tėvas ir brolis, o suaugusi laimingai ištekėjo už vargonininko, kuris taip pat dėmesingai rūpinosi jos muzikine karjera. Deja, šeiminė laimė ilgai netruko – per keletą metų mirtis pasiglemžė visus artimiausius žmones – dešimtmetį sūnų, tėvus, vyrą ir brolį.
Ji buvo garsi klavesinininkė ir kompozitorė, o kaip improvizatorė, gebėjusi skambinti visų muzikos žanrų kūrinius, buvo pripažinta greta tokių Prancūzijos meistrų kaip de Lalande ir Marinas Maraisas. E.C.Jacquet de La Guerre opera „Kefalas ir Prokridė“ buvo pirmoji Prancūzijoje, sukurta moters. XVIII a. pradžioje ji publikavo ir tris kantatų knygas.
J.C.Jacquet de La Guerre buvo vienintelė moteris, gyvenusi ir kūrusi karalių Liudviko XIV ir Liudviko XV valdymo laikais, ir buvusi įvertinta bei pripažinta. Jos kompozicijos – ne tik įkvepiančio padrąsinimo pavyzdžiai, bet ir sukurtos puikia technika, kurią ji pati kaip atlikėja demonstravo.
Rugsėjo 24 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje E.C.Jacquet de La Guerre kantatas ir sonatas atliks lenkų sopranas Iwona Leśniowska-Lubowicz ir „Royal Baroque Ensemble“ (Lenkija, vadovė Lilianna Stawarz).
Festivalį rengia viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“.
Festivalį „Banchetto nusicale“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
„Vakarinė“. Chiaros Margaritos Cozzolani (1602–1678) giesmės. Koncertas skirtas Šv. Kazimiero koplyčios statybos pradžios 400 m. jubiliejui. Ilze Grēvele-Skaraine – sopranas (Latvija), Ieva Gaidamavičiūtė-Barkauskė – sopranos, Nora Petročenko – altas, Nerijus Masevičius – bosas; choras ir konsortas „Brevis“ (Lietuva, Vokietija, Latvija), vadovai Gintautas Venislovas ir Darius Stabinskas, „Schola gregoriana Vilnensis“, vadovas Dainius Juozėnas, Balys Vaitkus – vargonai. Rugsėjo 22 d. 19 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
„Le passage de la mer Rouge“. Élisabeth Claude Jacquet de La Guerre (1665–1729) kantatos ir sonatos. Iwona Leśniowska-Lubowicz – sopranas (Lenkija), „Royal Baroque Ensemble“ (Lenkija), vadovė Lilianna Stawarz, Grzegorzas Lalekas – smuikas, Karolina Zych – skersinė fleita, Maciejus Łukaszukas – violončelė, Henrykas Kasperczakas – teorba, Lilianna Stawarz – klavesinas. Rugsėjo 24 d. 19 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje ( Arsenalo g. 3a) Vilniuje.
