„Iš troleibuso mes persikelsime į Kongresų rūmus ir šį sezoną dar koncertuosime čia. Norėjau, kad koncertuotume kur nors kitur, bet dar gauti ne visi Kongresų rūmų rekonstrukcijos leidimai. Tikiuosi, kad sezono pabaigoje iš Kongresų rūmų išeisime, o sugrįšime jau į gražią ir puikios akustikos salę. Mano svajonė, kad Lietuvos publika muzikos klausytųsi geros akustikos salėse – kol kas neturime jokios salės, kurioje gerai skambėtų didžiuliai kūriniai, tokie kaip M.Tippetto „Child of Our Time“.
Nors tai kūrinys, kuris galbūt nėra toks populiarus kaip Giuseppe Verdi, Wolfgango Amadeaus Mozarto „Requiem“ arba Johanno Sebastiano Bacho Mišios h-moll, jis užima labai svarbią vietą pasaulio muzikos kultūroje. Manau, Lietuvoje skambės pirmą kartą. Tai labai graži muzika, kurios nuostabiausios vietos – spiričuelai. Tačiau kaip ir operoje, oratorijoje vieni spiričuelai, kaip ir arijos, nebūtų tokie gražūs, jeigu nebūtų viso dramaturginio vystymo.
Lietuvos publiką turi susipažinti, ir mes kviečiame, su LVSO sezono pradžia – M.Tippetto „Child of Our Time“, – kvietė maestro G.Rinkevičius.
Skamba susirūpinimas dėl pasaulio ateities
M.Tippetto oratorija „“Child of Our Time“ pastaruoju metu pasaulyje ypač populiari, dažnai atliekama įvairių kolektyvų. Mat joje skamba mūsų dienoms ypač aktualūs motyvai.
Oratoriją kompozitorius pradėjo rašyti 1939 m. rugsėjo 1-ąją – Antrojo pasaulinio karo pradžios dieną, kai Didžioji Britanija paskelbė karą Vokietijai. M.Tippettas buvo didžiai sukrėstas įvykių dar gerokai anksčiau, kai 1938 m. jaunas žydų pabėgėlis nužudė vokiečių diplomatą, o nacių valdžia surengė atsakomąjį žydų pogromą, vėliau istorijoje žinomą Krištolinės nakties (vok. Kristallnacht) pavadinimu.
M.Tippettas buvo pacifistas, todėl visas jo kūrinys – tai atsakas fašizmui, nekaltų žmonių persekiojimui ir Europos susiskaldymui, išreiškiantis gilų kompozitoriaus politinį, moralinį ir psichologinį susirūpinimą.
Pasirinkimas – taiklus
Tą susirūpinimą jaučia ir Vokietijoje gyvenanti lietuvių solistė Lauryna Bendžiūnaitė, oratorijoje atliksianti soprano partiją. Pasak jos, kūrinį repetuoti sunku, nes labai sunki jo tematika.
„Labai taikliai parinktas kūrinys sezono pradžiai. Niekada anksčiau nebuvo geresnio laiko atlikti šį kūrinį. Mes visi esame pirmoji karta, kuri visame pasaulyje susiduria su bendru priešu. Ir tai nėra žmogus, kurį reikia nušauti. Tai – artėjanti ekologinė katastrofa. Kaip apskaičiavo specialistai, mes turime dvylika metų sureguliuoti politinius, religinius, kitokius nesutarimus ir susivienyti. Antraip mes neturėsime ne tik savo vaikų bei artimųjų – mes nieko nebeturėsime. Kiekvienas turėtų susirūpinti dėl šios padėties.
Aš turiu trejų metų sūnų ir žinau, kad jam reikia kvėpuoti, aš žinau, kad jis nori valgyti ir nori gerti. Ir keista – o gal ir nekeista, – kad jaunoji karta prisiima variklio funkciją. Ir mes šiandien turime mūsų laikų vaiką Gretą (švedų aplinkosaugos aktyvistė. – Red.), mes turime mūsų laikų vaiką Malalą (teisių gynėja iš Pakistano, jauniausia Nobelio Taikos premijos laureatė. – Red.), laikas visiems mums tapti mūsų laikų vaikais.
Adolfas Hitleris, dar prieš paimdamas valdžią, savo veikaluose rašė, kad mikrofonas, žodis yra daug efektyvesnis už bet kokius rašytinius šaltinius. Ir štai mes turime supervalstybės prezidentą, kuris gali šnekėti apie moteris taip, kaip jis šneka, kuris gali šnekėti apie kitokios lytinės ar religinės orientacijos žmones taip, kaip šneka, ir visi tarsi paleidžiami nuo pavadžio,tarsi galime elgtis bet kaip – niekas nesutrukdys.
Dabar pats laikas kelti šiuos svarbius klausimu ir priimti sprendimus, kurie ateina iš širdies. Drąsa ir gimsta širdyje“, – aistringai kalbėjo Lauryna.
Transliuos svarbias žinutes
Tenoro partiją atliksiantis Rafailas Karpis pripažino, kad oratorijos muzikos kalba nėra lengva: ji sinkopuota, plačios struktūros.
„Bet tikriausiai visos šios priemonės panaudotos tam, kad būtų atskleista ta skaudi žmonių tarpusavio barnių bei karų tema. Kūrinys inspiruotas karo, žmonių kančios. Tie patys spiričuelai parodo, koks žmogus gali būti žiaurus kitam žmogui.
Šiuo kūriniu kompozitorius stengėsi mus paveikti taip, kad vienas kitą brangintume, brangintume savo ir kitų laisvę, pagaliau brangintume žmogaus orumą. Tai pamatinės idėjos, kurios, mano manymu, buvo nesvetimos kompozitoriui“, – svarstė R.Karpis.
Ievai Prudnikovaitei, mecosoprano partijos atlikėjai, malonu repetuoti šį kūrinį, dirbti su profesionalais, juolab – beveik bendraamžiais.
„Maestro, man atrodo, turi gerą akį ir gerą ausį, t. y. muzikinį skonį, ir sugeba aprėpti dramaturginę liniją, iš anksto numato, kaip kūrinys turi skambėti, ir atitinkamai pasirenka atlikėjus. Vokaline prasme oratorijos tipažai labai skirtingi ir tai muzikai suteikia papildomo kolorito, išryškina skirtingas žinutes, kurias transliuoja. Mums, atlikėjams, labai smagu ir malonu repetuoti, nes mes ir gyvenime bendraujame“, – dalijosi įspūdžiais I.Prudnikovaitė.
Bosui Liudui Mikalauskui M.Tippetto oratorija Mūsų laikų vaikas“ – tikras iššūkis, bet bendradarbiaujant su LVSO kitaip nebūna.
„Kiti dirigentai prašo: „Ar padainuosi W.A.Mozarto „Requiem“?“ „Padainuosiu.“ „Ar padainuosi Ludwigo van Beethoveno Devintąja?“ „Taip, padainuosiu.“ „O Carlo Orffo „Carmina Burana“?“ „Žinoma.“ Maestro G.Rinkevičius kreipiasi su tokiu kompozitoriumi ir kūriniu, kurio niekada nesi girdėjęs. Tada jungiesi internetą ir klausaisi, kas gi čia bus.
Lygiai taip pat buvo ir šįkart – nežinojau nei kompozitoriaus M.Tippetto, nei „Mūsų laikų vaiko“. Bet tai jau mano išprusimo spragos, – prisipažino L.Mikalauskas. – O šis kūrinys, nors jame labai daug pesimizmo, nes, kaip sakė Lauryna, po dvylikos metų viskas gali pražūti, jame daug ir vilties – vilties, susijusios su tikėjimu, Dievu, į kurį visada galima atsiremti sunkiausiais gyvenimo momentais, ir, žinoma, vaikais. Ne tik tais vaikais užsienietiškais vardais, kurie buvo paminėti, bet ir savo vaikais.
Yra vilties ir nereikia manyti, kad pasaulis sugrius – pasaulis niekur nedings, galbūt tik mes iš jo dingsime. Tačiau reikia viltis, kad ir mes kaip nors jame išliksime.“
Pažers nepakartojamų įspūdžių
Šį sezoną LVSO publiką džiugins ir kitais koncertai. Su orkestru koncertuos pasaulinio garso pianistas Nikolajus Luganskis, geriausio metų operos solistės titulą tebeturinti Asmik Grigorian, trimito virtuozas Sergejus Nakariakovas.
LVSO bendradarbiaus su Baltijos šalių orkestrų festivaliais, kolegomis iš Latvijos ir Estijos. Advento laikotarpiu pakvies išgirsti vieną didingiausių muzikos istorijoje kūrinių – J.S.Bacho Mišias h-moll, tęs Dmitrijaus Šostakovičiaus ir Antono Brucknerio simfonijų ciklą.
„Aš, kaip muzikantas, dirigentas, noriu imtis šių kompozitorių, noriu, kad jie skambėtų, noriu, kad, kaip kadaise Gustavo Mahlerio ciklas, dabar būtų A.Brucknerio ir D.Šostakovičiaus.
Dar vienas mano svajonių kūrinys – Arnoldo Schonbergo „Gurės dainos“. Tai jau tarsi gyvenimo svajonės – jeigu šio kūrinio neatliksiu dabar, niekada to ir nebebus. Manau, kad „Gurės dainos“, kaip ir Olivier Messiaeno „Turangalila“, Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“, G.Mahlerio 9-oji arba 8-oji simfonijos, Richardo Wagnerio „Parsifalis“, „Nybelungo žiedas“ – kūriniai, dėl kurių tu, kaip muzikantas, ir gyveni“, – savo gyvenimo svajonėmis pasidalijo maestro G.Rinkevičius.
Jaunųjų klausytojų spalio pabaigoje laukia visa edukacinių koncertų savaitė „LVSO vaikams“, kurią baigs koncertas visai šeimai „Šv.Kristupo kvintetas: kas tie pučiamieji?“.
Klasikos šedevrus muzikantai pristatys ne tik Vilniuje, bet ir Jonavoje, Šiauliuose, Utenoje. Prieš Naujuosius metus, kaip visada, Kongresų rūmuose skambės šventinė programa – nuo roko baladžių iki „Queen Symphony“, Georgo Gershwino operos „Porgis ir Besė“ gražiausių fragmentų.
