Garsioji pianistė pridėjo savo ranką ir prie paskutiniųjų festivalio muzikinių štrichų, spontaniškai sėdusi prie fortepijono šalia vakaro solistės Guodos Gedvilaitės ir kartu su ja bisui smagiai sugrojusi du Johanneso Brahmso „Vegrų šokius“.
Visgi šeštadienio koncerto „vinys“ buvo šioje salėje, ko gero, dar neskambėję Roberto Schumanno ir Claros Schumann anktyvieji opusai – šviesi, veržli Pirmoji simfonija bei 14-metės fortepijono vunderkindės virtuoziškas Fortepijono koncertas, įkvėptai atlikti austro Georgo Marko diriguojamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir G.Gedvilaitės. Dirigento ir pianistės profesionalumas, tikslumas, polėkis nepaliko abejingų salėje.
„Šį koncertą Clara turbūt rašė pati sau, norėdama, kad jo nesugrotų niekas kitas: jo pasažai – kietas riešutas bet kuriam solistui. Net nesitiki, kad šią muziką sukūrė vaikas. Kompaktiškas kūrinys iš atlikėjo reikalauja ne mažiau jėgų ir susikaupimo nei didieji fortepijono koncertai, jis gali būti lyginamas su R.Schumanno ar Felixo Mendelssohno šio žanro kūriniais.
Aišku, aš, susiformavęs žmogus ir menininkė, atlieku jį turbūt kitaip, nei grojo pati Clara. Stengiausi įprasminti, užpildyti turiniu kiekvieną natą“, – dalijosi mintimis G.Gedvilaitė, viena iš nedaugelio C.Schumann kūrybos žinovių ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje.
Frankfurte gyvenanti Guoda yra išstudijavusi ir atlikusi koncertuose visą didžiosios vokiečių pianistės ir kompozitorės palikimą, rengia Lietuvoje ir Vokietijoje tęstinį teatralizuotų koncertų ciklą „Claros Schumann salonas“.
„Ši menininkė įtraukė mane į savo gyvenimą, kai atradau ir ėmiau studijuoti jos laiškus. Koks audringas buvo jos gyvenimas! Kaip vunderkindė ji keliavo su koncertais po Europą, jaunystėje turėjo kovoti su tėvu dėl teisės tuoktis su mylimuoju per teismus, vėliau pykosi su sutuoktiniu dėl teisės kurti, nes šis norėjo ją matyti tik savo septynių vaikų motina ir namų šeimininke.
Visus šiuos išgyvenimus C.Schumann perkėlė į savo kūrybą, tai – tarsi jos gyvenimo veidrodis. Labai įdomu eiti kartu su Clara jos žmogiškuoju ir menininkės keliu“, – pasakojo G.Gedvilaitė.
Būtent Frankfurte, kur gyvena ir dirba Guoda, prabėgo 17 paskutiniųjų C.Schumann gyvenimo metų, čia ji profesoriavo, pritraukdama daug studentų iš užsienio. Vokietijoje ji visada buvo garbinama. Jos atvaizdas puošė 100 markių nominalo banknotus, ne kartą pasirodė ant pašto ženklų.
Pasak G.Gedvilaitės, šiemet, minint C.Schumann gimimo 200-ąsias metines, didžiosios menininkės dvasia juntama visur.
Duoklę nepaprastai moteriai atidavė ir 6-asis Vilniaus fortepijono festivalis, atsigrežęs į temą „Moters meilė ir gyvenimas“, kuri nužengė iš Claros įkvėpto jos vyro R.Schumanno vokalinio ciklo pavadinimo. Festivalis telkė dėmesį į legendos gyvenimo bendražygių, genialiųjų romantikų R.Schumanno ir J.Brahmso kūrybą, atvėrė primirštų jos perlų.
Kaip sakė M.Rubackytė, festivalio temas sufleruoja gyvenimas ir susitikimai. Kur nuves jo kelias po dvejų metų, kol kas neaišku, bet jau dabar žinoma, kad Vilniaus fortepijono muzikos šventė į Nacionalinę filharmoniją sugrįš 2021 metų lapkričio 13 dieną. Tai profesorės M.Rubackytės žodis.
