Tai buvo iš tikrųjų išskirtinis, kupinas išmonės ir malonių atradimų vakaras. Neįprasta buvo jau tai, kad pats kolektyvo vedlys ir įkūrėjas G.Rinkevičius turbūt pirmą kartą per 31-erius LVSO gyvavimo metus beveik visą gimtadienio koncertą sėdėjo tarp publikos ir tik finale pakilo į sceną. Mat meistrystę ir kūrybingumą tą vakarą demonstravo visos 15 orkestro instrumentinių grupių.
Ir ne tik jos, o taip pat tarp „akademikų“ įsipynę teatro „Kitas kampas“ aktoriai Audrius Bružas ir Kirilas Glušajevas, tiesa, stebėjęsi, kaip scena neįlūžta ir nepraryja jų, muzikos diletantų. Tačiau šmaikštuoliai joje jautėsi kuo puikiausiai, – tris valandas trukęs šventinis vakaras ir jų dėka pralėkė nepastebimai.
Kadaise LVSO jau yra surengęs panašų gimtadienio koncertą, tik tąsyk jame vyravo nerūpestingos šėlionės ir išdaigos. Dabar buvo kiek kitaip: scenos išmonė papildė brandų, virtuozišką savo profesijai atsidavusių artistų muzikavimą. Turbūt kiekvienas jų apie savo instrumentą galvoja panašiai, kaip apie smuiką – orkestro koncertmeisteris Zbignevas Levickis, tą vakarą prilyginęs šį muzikos stebuklą Kolumbo ir Alberto Einšteino atradimams.
Nedažnai koncertuose išgirsi kartu muzikuojančius orkestro instrumentinės grupės narius – penkis trimitus, šešias valtornas, fagotų, fleitų ar klarnetų kvartetus, juolab – savotiškas jų varžybas, siekiant pasirodyti kuo išradingiau, unikaliau.
Altų džiazuojantis barokas, trombonų gospelas diksilendo stiliumi, bosinių klarnetų spektaklis, improvizacija marimba šešiomis rankomis – tai tik keli smagaus šventinio LVSO maratono numeriai, sužavėję klausytojus atlikėjų virtuoziškumu ir išmone.
„Vakaro programa buvo sudaryta labai taikliai, – dalijosi koncerto įspūdžiais muzikologė Živilė Ramoškaitė. – Visos instrumentų grupės ne tik atskleidė savo profesionalumą, techninį ir meninį pajėgumą, bet ir nustebino įdomiu, įvairiu repertuaru. Muzikos nuotaikos visą laiką keitėsi.
Kaip darniai, muzikaliai ir stilingai Antonio Vivaldi Koncertą pagrojo smuikininkai! Fagotų numeris man ypač įsiminė lietuvio Žilvino Smalio sukurtu lyrišku Tango. Klarnetininkai savo pasirodymui susiskolino ne tik bosinius klarnetus, bet ir vienuolių sutanas, trimitininkai – fliugelhornus. Žavingai muzikavo trimitininkai, o jų koncertmeisteris Algirdas Januševičius tiesiog sublizgėjo improvizacijomis. Visi verti pagyrimų – ir obojai, fleitos, perkusininkai, altininkai, kontrabosinininkai“.
R.Ramoškaitė neabejojo, kad Kongresų rūmų publika po šio vakaro geriau pažins ir orkestro instrumentus, ir LVSO muzikantus.
„Negražios muzikos nebūna“, – mėgsta kartoti G.Rinkevičius. Vakaro pabaigoje jis tuo įtikino, pats išėjęs į sceną ir beveik 100 muzikantų kolektyvui padirigavęs rinktinių simfonijų, operų, instrumentinių koncertų, pramoginių kūrinių garsiųjų temų popuri, kurį specialiai šiam koncertui suvėrė žinomas aranžuotojas Rimantas Giedraitis.
„Išgirdau visą Lietuvos istoriją, netgi šokį su kardais“, – replikavo sveikindamas LVSO su gimtadieniu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Ambicingiausių sumanymų, kūrybos sėkmių ir išgyvenimo rūpesčių kupinas LVSO kelias savaip atspindi nepriklausomos Lietuvos istorijos vingius. Daug nuveikta per tuos 31-erius metus, o ateitis ramybės kūrybingam kolektyvui nežada. Artėjant muzikos gyvenimo pokyčiams, jis vėl – įvykių smaigalyje.
