Maestro dovanojo savo talento gerbėjams įspūdingo užmojo muzikos drobę – XX a. kompozitoriaus Arnoldo Schönbergo „Gurės dainas“ („Gurre-Lieder“) solistams, trims chorams ir milžiniškam simfoniniam orkestrui pagal danų novelisto Jenso Peterio Jacobseno makabriškas poemas. Jis dirigavo šį kūrinį pirmą kartą.
Vien suvaldyti beveik tris šimtus artistų ir išgauti tokiu gigantišku „instrumentu“ subtilų skambesį reikia didelės meistrystės.
Negana to, projekto sumanytojui dar teko pasukti galvą, kaip sutalpinti scenoje savo vadovaujamų Lietuvos valstybinio ir Liepojos simfoninių orkestrų artistus, Kauno valstybinį (vad. Petras Bingelis), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro chorus (vad. Česlovas Radžiūnas) bei chorą „Vilnius“ (vad. Artūras Dambrauskas), solistus Corby Welchą, Lauryną Bendžiūnaitę, Ievą Prudnikovaitę, Tadą Girininką, Edgarą Davidovičių, skaitovą Vladą Bagdoną. Tokie momentai vis primena, kokia būtina Vilniui didelė, geros akustikos koncertų salė.
Tačiau G.Rinkevičiaus polėkis ir veržlumas visada įveikdavo kliūtis, kaip ta „Gurės dainų“ saulė, finale išnyranti iš nakties versmių. Šviesus, žėrintis niūroko kūrinio apie viduramžių meilės tragediją finalas, kuriame prie vyrų choristų pagaliau prisijungė ir moterys, nuskambėjo išties šventiškai ir simboliškai.
Pačiam maestro 60-asis gimtadienis buvo pirmiausia kūrybinės svajonės išsipildymo vakaras. Jis neslėpė net krūptelintis, paminėjus jo metus, nes širdyje jaučiasi jaunas.
G.Rinkevičius visada buvo jauniausias tarp bendražygių – ir tarp klasiokų Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, ir tarp kursiokų studijuodamas, taip pat tarp konkursantų ir orkestrų vadovų.
Šiandien pamiršti metų naštą jam padeda ne tik pagrandukas sūnus, kuris yra jaunesnis už savo dėdę – maestro dukters sūnų.
„Aš – amžinas studentas, nes nuolat mokausi naujus kūrinius, o kiekvienas išėjimas į sceną mums, muzikantams, yra egzaminas ir nauja patirtis“, – tvirtino jubiliatas.
Todėl jam labiau patinka galvoti apie ateitį nei apie nuveiktus darbus, kurių sąrašas labai įspūdingas: visos G.Mahlerio simfonijos, L.van Beethoveno Penktoji ir Devintoji, J.S.Bacho Mišios h-moll, I.Stravinskio „Šventasis pavasaris“, O.Messiaeno „Turangalila“ ir daug kitų etapinių partitūrų.
„Mano gera profesija, nes dirigentų darbo kokybė, bėgant metams, tik gerėja – matau tai ir iš savo koncertų įrašų. Noriu diriguoti kuo ilgiau“, – atviravo maestro.
