„Po Gedimino Girdvainio išėjimo mūsų vežimas iš spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ištuštėjo, visi išlipo. Tas vežimas dar riedės, bet jame sėdės jau kiti“, – ištarė Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas Rimas Tuminas.
Birželio 2 dieną savo sodyboje Trakų rajone mirė G.Girdvainis, vienas garsiausių ir populiariausių lietuvių aktorių, vaidinęs ir garsiajame R.Tumino spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Didžiajam aktoriui buvo 76 metai. Artimieji įtaria, kad aktorius mirė dėl širdies ligos.
„Tikiu, kad jam nusišypsos Viešpats. Tai buvo žmogus – užsispyręs kaip žemaitis, tylus, paslaptingas, mažai kalbus.
Jis nenorėjo būti amžinas Pinčiukas arba komiškas aktorius“, – BNS sakė R.Tuminas.
Kad ir kur šviesaus atminimo G.Girdvainis pasirodydavo, žiūrovams jis iki pat mirties išliko rusvaplaukis padūkęs Pinčiukas – jį dar 1973 metais aktorius įkūnijo pirmame lietuviškame miuzikle „Velnio nuotaka“, kurį pagal Kazio Borutos romaną „Baltaragio malūnas“ režisavo Arūnas Žebriūnas.
Tik vėliau būdavo atsimenami kiti puikūs šio menininko vaidmenys. G.Girdvainio kūrybinėje biografijoje – arti 120 vaidmenų teatre, kine ir televizijoje.
Dirbo restorane
Ne visi žino, kad talentingasis G.Girdvainis ne iš pirmo karto pateko į Teatro fakultetą tuometėje Vilniaus konservatorijoje.
„Vytautas Žalakevičius rinko pirmą aktorių kursą. Atvažiavau 17-metis iš mažo Žemaitijos miestelio Veiviržėnų ir nepadariau jam įspūdžio. Būčiau dar jaunesnis atvažiavęs stoti, nes į pradinę nudrožiau penkerių, bet antroje klasėje gavau pataisą ir likau kartoti kurso“, – apie savo karjeros pradžią yra pasakojęs G.Girdvainis.
Grįžti į Veiviržėnus nebuvo ūpo, tad Gediminas labai apsidžiaugė, kai iš jo miestelio kilęs draugas pasiūlė eiti į padavėjų kursus Prekybos mokykloje: „Kursai buvo geri – tikrai ne kiekvienam liurbiui. Mokė ir apie patiekalų sudėtį, ir ruošti maistą, ir kaip su klientais elgtis. Greitai supratau, kad restorane labiausiai reikia artistinių gebėjimų ir skraidyti po salę. Kuo daugiau skraidai, tuo daugiau uždirbi!“
Tada Gediminas išmoko ir didžkukulius virti, ir karbonadus kepti, ir stalą serviruoti, ir valgyti pagal etiketo reikalavimus. Dėstytojai ten buvo aukščiausio lygio specialistai – iš tų, kurie aptarnaudavo Justą Paleckį, tada sovietinės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininką.
Padavėjo praktiką G.Girdvainis atliko Vilniaus oro uosto restorane „Aeroflot“, į kurį galėjo patekti tik lėktuvo bilietus turintys keleiviai. Jų pasitaikydavo visokių: ir linksmų, ir nervingų, ir priekabių, viskuo nepatenkintų.
G.Girdvainis buvo greitas ir mitrus, tad iškart suprato, kad tokiame darbe gali išsilaikyti tie, kurie rūpinsis ne savo, o klientų nuotaika ir poreikiais. Jis lakstydavo nuo stalo prie stalo it vijurkas. Tais laikais restoranuose dirbdavo gerai įmitusios moteriškės auksiniais dantimis, o Gediminas sukdavosi greitai, stengėsi įtikti valgytojams. Jį praminė voveriuku, tik vadino ne lietuviškai, o rusiškai.
Padavėjo darbas G.Girdvainiui padovanojo smagių prisiminimų, tad jis niekada nesigailėjo išmokęs ruošti valgį ir tinkamai aptarnauti klientus. Tačiau jau tada G.Girdvainį labai domino ir valgyti atėjusių žmonių tipažai.
Tėvai – patriotai
Pinigų būsimajam aktoriui anuomet tikrai užteko, bet po metų jis vis tiek įstojo į Vilniaus konservatoriją ir 1969-aisiais gavo aktoriaus diplomą.
„Kai tapau aktoriumi, dažnai prisimindavau turtingąjį savo gyvenimo laikotarpį“, – mėgdavo juokauti G.Girdvainis.
Gabumų vaidinti turėjo ir Gedimino brolis Mindaugas. G.Girdvainis augo šešių vaikų šeimoje. Tėvas Pranas, gimęs 1914 metais, buvo kilęs nuo Žemaičių Kalvarijos, kalbėjo tik žemaitiškai, buvo baigęs vos tris klases, tačiau buvo jautrus ir supratingas žmogus, nors iš visų vaikų griežtai reikalavo tikslumo.
Su žmona Petronėle, gimusia 1919 metais, susilaukė aštuonių vaikų, bet pirmuosius du palaidojo: pirmagimis sūnus gimė negyvas, o antrasis mirė kūdikystėje.
Tėvai buvo Lietuvos patriotai ir visus vaikus pavadino istoriniais vardais. Antrasis brolis pavadintas Algirdu, tada Vytautas, Gediminas, Birutė, Kęstutis, Mindaugas ir Gražina.
Su žmona nekonkuravo
Su savo būsimąja žmona aktore Kristina Andrejauskaite, kuriai dabar 73 metai, G.Girdvainis susipažino kūrybinėje stovykloje, o paskui juos suvedė darbas Šiaulių dramos teatre. Jiems tekdavo ir kartu vaidinti spektakliuose. Ar tai buvo sunku?
„Iš pradžių buvo sunkoka, nes atėjome iš skirtingų mokyklų. Ji vaidino Kaune pantomimoje, į Šiaulius atėjo iš ten. Mano patirtis buvo kitokia, kad susiderintum, visada reikia laiko. Tačiau apskritai aš labai laimingas, kad šeimoje esame du aktoriai“, – „Lietuvos rytui“ yra sakęs G.Girdvainis.
Anot šviesaus atminimo aktoriaus, šeimoje nebuvo nei konkurencijos, nei jokių priekaištų, nes abu žinojo, ką jaučia aktorius po spektaklio, koks šlapias ir išvargęs po jo išeina: „Todėl puikiai supranti, kodėl užtruko, kodėl nusiminusi ar, atvirkščiai, labai laiminga.
Kai ji vaidindavo, po spektaklio visada važiuodavau parsivežti, nes suprasdavau, kokia yra pavargusi.“
G.Girdvainio gyvenime yra buvę daugybė naktų, kai su žmona po spektaklių sėdėdavo namų virtuvėje iki paryčių ir nagrinėdavo kiekvieną pasirodymo sakinį, emociją, detalę. Jie jausdavosi laimingi, nes virtuvėje vykdavo dviejų profesionalų pokalbis, svarbus abiem.
Gedimino ir Kristinos duktė Jurga nepasirinko aktoriaus profesijos. Dėl to G.Girdvainis tiktai džiaugdavosi: „Ir gerai, kad nepasirinko. Moterims teatre labai sunku. Jos bijo susilaukti vaikų ir išeiti motinystės atostogų, nes tai reiškia, kad iškrisi iš repertuaro ir nežinai, ar režisieriai duos vaidmenų, kai grįši.
Būkime atviri: įžeisi režisierių – gali „nepastebėti“ tavęs mėnesių mėnesius. Jaunoms kolegėms vis sakydavau: gimdykite vaikus – būsite laimingos, o teatras nebūtinai suteiks laimės.
G.Girdvainis nepasitraukė iš scenos ir pastaraisiais metais – jis vaidino Nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Dėdė Vania“, Tadeuszo Slobodzianeko „Mūsų klasėje“, turėjo vaidmenų Vilniaus mažajame teatre: „Trys seserys“, „Marti“, Revizorius“, kiti.
Ryškus žvaigždynas
G.Girdvainį daugelis pamėgo žiūrėdami legendinį serialą „Giminės“, kurį nuo 1993 metų kūrė Saulius Vosylius.
Pasak S.Vosyliaus, G.Girdvainis buvo labai jautri, gili asmenybė. Visada labai skrupulingai ruošdavosi filmavimams, mėgindavo išsiaiškinti kiekvieną mintį, tekstą: „Jis buvo toks aktorius, su kuriuo reikėdavo viską aptarti, pats ateidavo su pasiūlymais. Į filmavimo aikštelę, kurioje vaidindavo G.Girdvainis, reikėdavo ir pačiam ateiti labai pasiruošusiam, nes jis buvo ne tik geras aktorius, bet ir dirbdavo kaip režisierius, įsigilindavo į vaidmenį.“
Kurdamas „Giminių“ serialą S.Vosylius teigė ilgai galvojęs, koks vaidmuo labiausiai tiktų G.Girdvainiui.
„Tada pagalvojau apie geležinkelininką – man atrodo, kad tas vaidmuo jam nuostabiai tiko. Atrodė, kad buvo susirinkęs fantastiškas ketvertukas: G.Girdvainis, Antanas Šurna, Rimgaudas Karvelis, Juozas Jaruševičius.
Jei nuoširdžiai, aš manau, kad G.Girdvainis šiame seriale padėjo paskutinį tašką. Išėjo genialiai nepakartojama aktorių karta, pirmoji „Giminių“ karta. Ir jei eteryje kada nors pasirodys „Giminės“, jos jau bus kitokios. Iškeliavo didžiulė talentingų žvaigždžių giminė.
Manau, kad ten, aukštai, tas žvaigždžių būrys švies labai ryškiai“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo S.Vosylius. (LR)
Atsisveikinti su G.Girdvainiu galima Vilniaus mažajame teatre ne tik šeštadienį, bet ir birželio 7 d. 10–14 val. Urna iš teatro išnešama birželio 7 d. 14 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
