„Gaidos“ dienoraštis: aštuntoji diena – žvilgsnis į elektroniką

Lapkričio 6-oji, paskutinis penktadienis prieš karantino pradžią, kuriam. Įsigaliojus neturėtų vykti nei vieši koncertai, nei kitokio pobūdžio renginiai. Visa diena atrodė neeilinė, lyg žmonės dar bandytų ko nors pasisemti iš „gyvojo“ pasaulio, kol jis neužsidarė. Tikriausiai tarp jų ir aš.

 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 „Dopplereffekt“.<br> D.Labučio nuotr.
 Monikaze.<br> D.Labučio nuotr.
 Monikaze.<br> D.Labučio nuotr.
 Monikaze.<br> D.Labučio nuotr.
 Monikaze.<br> D.Labučio nuotr.
 Monikaze.<br> D.Labučio nuotr.
 Monikaze.<br> D.Labučio nuotr.
 Monikaze.<br> D.Labučio nuotr.
 Monikaze.<br> D.Labučio nuotr.
 Monikaze.<br> D.Labučio nuotr.
 Monikaze.<br> D.Labučio nuotr.
Daugiau nuotraukų (18)

Domantas Pūras

Nov 7, 2020, 5:47 PM

Tai viena iš priežasčių, kodėl šiai dienai ir šiam vakarui turėjau tiek daug lūkesčių. Kita priežastis – „Gaidos“ festivalis prieš kelis metus buvo pasikvietęs elektroninės muzikos duetą iš Vokietijos „Mouse on Mars“, kurie paliko neišdildomą įspūdį. Iš „Dopplereffekt“ tikėjausi kažko panašaus.

Vakarą pradėjo Vilniaus ir Lietuvos publikai vis geriau pažįstama elektroninės muzikos kūrėja ir atlikėja Monikaze. Tiems, kas dar nėra jos girdėję, rekomenduoju pasiklausyti naujausio Monikazės albumo. O kai bus galima, būtinai nueikite ir į koncertą. Tikrai verta. Kodėl? Monikaze turi išskirtinį skambesį, kurio Lietuvoje iki jos lyg ir nebuvo (bent jau man neteko pastebėti).

Ši kūrėja išmano garso dizaino subtilybes. Ji neina lengviausiu keliu, neapsiriboja banaliais šokių muzikai būdingais ritmais, kuriuose bosinis būgnas muša į kiekvieną takto dalį (angl. – four on the floor), arba juos pateikia skoningai. Monikazės vokaliniai sugebėjimai atima žadą. Nesitikėjau išgirsti tokios kokybės, klausydamasis šokiams orientuotos muzikos.

Turbūt pastebėjote, kad apie šią atlikėją kol kas rašiau gana apibendrintai – taip galėčiau parašyti po kiekvieno jos koncerto, kurį mačiau. O kaip jai sekėsi „Gaidos“ scenoje? Manyčiau, atlikėjai nebuvo lengva. Monikaze neįprastai žiūrėjosi scenoje, prieš kurią visi sėdi. Mieliau jos klausyčiau žmonėms šokant.

Kita vertus, jos pasirodymo metu muzika skambėjo gerokai per tyliai. Taip ir magėjo paraginti garsistą, kad bent keletą kartų pakeltų garsumo lygį. Muzikos stilius vis dėlto diktuoja ir jos garsumą. Juk nesiklausysime J. S. Bacho per koncertų arenos aparatūrą, kuri skirta „Metallicai“? Tas pats, tik atvirkščiai, galioja ir šokių muzikai.

Jeigu atimsime iš jos garsumą, ji praras savo dalį. Deja, tai nutiko Monikazės pasirodymui. Jeigu vertinčiau tik jos kompozicinius gebėjimus ir kūrinius, nieko negalėčiau prikišti, jie yra puikūs. Tačiau tokiame koncerte aš noriu muziką pajusti visu savo kūnų, o to padaryti negalėjau. Deja, tokia yra koncertų praktika, ir dėl to šiek tiek apmaudu.

Monikaze tą vakarą buvo tik apšildančioji atlikėja, todėl jos muzikai garsumo yra suteikiama žymiai mažiau, nei vakaro žvaigždėms. Na, kad jos spindėtų ryškiau užlipusios ant scenos. Taip pat tam, kad apšildantysis muzikantas netyčia nepasirodytų geresnis už pagrindinį vakaro svečią. O šiuo atveju taip ir būtų nutikę.

Pasiklausęs pirmas dvidešimt minučių „Dopplereffekt“ pasirodymo pagalvojau, kad jau viską supratau apie šią muziką ir ar dar bus ko nors įdomaus. Iškilo ir toks klausimas, ar tokio tipo muzika yra tinkama „Gaidai“ kaip aktualios muzikos festivaliui.

„Dopplereffekt“ man pasirodė toli nuo aktualumo. Sunku įvardinti, kas tiksliai vokiečių pasirodyme mane nuvylė – ar tai buvo lėkštų, pasenusių tembrų pasirinkimas? Ar harmonijos, kurią apibūdinčiau lygiai taip pat, kaip ir tembrus? Ar nusivyliau primityvia kūrinių struktūra? Performatyvumo nebuvimu?

Negalėčiau teigti, kad šiame pasirodyme nebuvo ir teigiamų dalykų, tačiau galbūt per daug iš jo tikėjausi. Tikėjausi, kad duetas iš Berlyno atsiveš sintezatorių dėžes ar sienas, o jie atsivežė keletą paprastų sintezatorių ir kompiuterį su įvairių vintažinių sintezatorių elektroninėmis emuliacijomis.

Suprantu tokių dalykų naudojimą studijoje kūrybiniam procesui. Na, suprantu ir jų naudojimą ant scenos, bet, atrodo, kad į daugumą tembrų žiūrėta atsainiai. Jie neskambėjo įdomiai, o elektroninėje muzikoje, ypač tokioje, kurioje yra tiek nedaug elementų kaip buvo „Dopplereffekt“ pasirodyme (šie elementai: sintezatoriaus arpeggio, būgnai, bosas ir sintezatoriaus akordai), 2020 metais norėtųsi išgirsti kai ką įdomesnio.

Tikėjausi energingesnio pasirodymo apskritai. „Dopplereffekt“ gyvo atlikimo konceptas yra paremtas vienu pagrindiniu principu „press play“ (liet. – paspauskite groti). Iš tiesų nežinau, kam tokia atlikimo maniera šiais laikais dar yra įdomi. Žiūrovams? Nemanau. Atlikėjams? Neatrodė.

Kita vertus, „Dopplereffekt“ skambesyje buvo gan didelis kiekis šiurkštumo, neapdirbtumo ir sausumo. Tai įdomios savybės, tačiau vokiečių atlikėjai neišnaudojo jų taip, kad koncerto metu papirktų klausytojus.

Šiurkštus skambesys kartais būdavo pernelyg tiesmukas, neapdirbtas, ir dėl to sukirbėdavo abejonė, ar atlikėjai iš viso įdėjo pastangų į savo kompozicijas. O sausą muzikos estetiką daug geriau yra panaudoję „Dopplereffekt“ tėvynainiai „Kraftwerk“ ir „Pyrolator“.

Šios grupės pasirodymas priminė dviejų elektroniką ir kompiuterius valdančių muzikantų improvizaciją studijoje antrą valandą nakties. Kai kas gaunasi visai neblogai, kai kas nesigauna. Galima vienos kompozicijos plėtotę tiesiog nutraukti ir eiti prie kitos idėjos („Dopplereffekt“ taip ir keitė kūrinius koncerto metu, beje, tai buvo vienas įdomesnių jų koncerto aspektų).

„Dopplereffekt“ koncerte buvo ir gerų vietų, kai iš tiesų norėjosi pakilti nuo kėdės ir šokti. Kita vertus, per vokiečių pasirodymą, kitaip nei per Monikazės, garso sistema jau veikė visu pajėgumu. Bet turbūt galima sugalvoti begalę muzikos ir muzikantų, kam ji pasitarnautų geriau.

 

Toliau festivalyje „Gaida“: lapkričio 8 d. 19 val. – tiesioginė koncerto „Rinktinė lietuvių muzikos kolekcija 1“ transliacija iš Nacionalinės filharmonijos LRT.LT portale. Petras Geniušas (fortepijonas), Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Karolio Variakojo, bei talengingas jaunosios kartos obojininkas Ugnius Dičiūnas atliks Broniaus Kutavičiaus, Osvaldo Balakausko, Mindaugo Urbaičio, Justės Janulytės, Ramintos Šerkšnytės ir Žibuoklės Martinaitytės kūrinius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.