Operos solistė Vida Miknevičiūtė išplėšė svajonę iš pandemijos gniaužtų – sužibėjo svarbiausioje Austrijos scenoje

Nuo šios savaitės Austrija visam mėnesiui įšaldė savo kultūros gyvenimą. Lietuvei operos artistei Vidai Miknevičiūtei (41) pasisekė: ji spėjo debiutuoti vienoje svarbiausių Europos operos scenų – Vienos valstybinėje operoje – etapiniu Salomėjos vaidmeniu to paties pavadinimo Richardo Strausso operoje.

V.Miknevičiūtė sulaukė daug dėmesio, įsiliejusi Vienoje į 50 metų gyvuojantį „Salomėjos“ spektaklį. <br> M.Pöhno (Vienos valstybinė opera) nuotr.
V.Miknevičiūtė sulaukė daug dėmesio, įsiliejusi Vienoje į 50 metų gyvuojantį „Salomėjos“ spektaklį. <br> M.Pöhno (Vienos valstybinė opera) nuotr.
V.Miknevičiūtė sulaukė daug dėmesio, įsiliejusi Vienoje į 50 metų gyvuojantį „Salomėjos“ spektaklį. <br> M.Pöhno (Vienos valstybinė opera) nuotr.
V.Miknevičiūtė sulaukė daug dėmesio, įsiliejusi Vienoje į 50 metų gyvuojantį „Salomėjos“ spektaklį. <br> M.Pöhno (Vienos valstybinė opera) nuotr.
Savo pirmąją Salomėją V.Miknevičiūtė sukūrė šių metų pradžioje Melburno kompanijos „Victorian Opera“ scenoje Australijoje.<br> „Victorian Opera“ nuotr.
Savo pirmąją Salomėją V.Miknevičiūtė sukūrė šių metų pradžioje Melburno kompanijos „Victorian Opera“ scenoje Australijoje.<br> „Victorian Opera“ nuotr.
Savo pirmąją Salomėją V.Miknevičiūtė sukūrė šių metų pradžioje Melburno kompanijos „Victorian Opera“ scenoje Australijoje.<br> „Victorian Opera“ nuotr.
Savo pirmąją Salomėją V.Miknevičiūtė sukūrė šių metų pradžioje Melburno kompanijos „Victorian Opera“ scenoje Australijoje.<br> „Victorian Opera“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 7, 2020, 2:23 PM, atnaujinta Nov 7, 2020, 2:23 PM

„Šioje scenoje trokšta stovėti kiekvienas dainininkas. Esu laiminga, kad spėjau laiku čia atsidurti, įgyvendinau vieną savo svajonių“, – kalbėjo solistė, grįžusi po spektaklių į namus Vokietijoje.

Lygino su superžvaigždėmis

Vida ne tik „pastovėjo“ Vienos operos scenoje – ji joje triumfavo. „klassik-begeistert.de“ ir „klassik-begeistert.at“ portalai pavadino lietuvę „grandiozine“ dainininke, „genialiai“ įveikusia „žudikiškai“ sunkią soprano partiją.

Kritikus sužavėjo ne tik tyras, varpelio skaidrumo V.Miknevičiūtės balsas, bet ir puikiai tikusi biblinės princesė vaidmeniui mergaitiška jos išvaizda, aktoriniai solistės sugebėjimai. Anot vieno recenzento, visas spektaklio solistų ansamblis niekuo nenusileido legendinio Herberto von Karajano kadaise Zalcburge suburtoms „Salomėjos“ superžvaigždėms.

Įtakingas Austrijos dienraštis „Der Standard“ pripažino, kad nuo V.Miknevičiūtės šokio buvo neįmanoma atplėšti akių, o lietuvės „sidabrinio soprano viršūnės tarsi žėrinčios strėlės skrodė galingą orkestro skambesį“.

Sensacingu dienraštis pripažino ir jauno operos dirigento brito Alexanderio Soddy debiutą, esą tokio talento Viena nematė dešimtmečius. Kritikas vaizdingai gretino jį su Lewisu Hamiltonu ir jo „Formulės-1“ automobiliu bei ekstazės apimtu žymiuoju austrų tapytoju Gustavu Klimtu.

Senas spektaklis audrino publiką

Įdomu, kad tiek daug dėmesio sulaukė beveik 50 metų gyvuojantis spektaklis, išsaugojęs dar premjeros laikais sukurtas secesijos stiliaus dekoracijas.

„Austrijoje gastroliavau jau antrą kartą. Pastebėjau, kad austrai yra labai konservatyvūs. Kai kurie taip prisiriša prie senų spektaklių, kad eina į juos kaskart, kai šie sugrįžta į sceną, tikėdamiesi juos išvysti nepakitusius. Tačiau „Salomėjos“ atveju tai sunkiai įmanoma – jau pasikeitė ir jos režisieriaus asistentai“, – pasakojo Vida.

Solistė pripažino, kad šiais dinamiškais laikais būtų nelengva ir įsijausti į skrupulingai atkurtą statišką 8-ojo dešimtmečio spektaklį. „Man scenoje reikia veiksmo, todėl pati ieškojau vaidybos niuansų“, – aiškino Vida.

Pasak jos, visus bilietus į „Salomėjos“ spektaklių seriją išpirko patys austrai, nes šalyje tuo metu jau buvo turizmo štilis. Publika optimaliai užpildė salę, nors pandeminiai ribojimai Austrijos teatruose buvo mažesni nei kitose šalyse – į Vienos operą spalį buvo leidžiama net iki 1250 žmonių.

„Jautėsi, kad austrai išsiilgę operos ir „Salomėjos“. Žiūrovų emocijos liejosi per kraštus, nors šaukti „Bravo!“ buvo uždrausta“, – pasakojo dainininkė.

Gelbėjo sufleris ir patirtis

Prieš debiutą Vienoje Vida neturėjo nė vienos repeticijos teatro scenoje ir su orkestru – galėjo tik trumpai pasivaikščioti po sceną prieš spektaklį ir išbandyti salės akustiką padainuodama kelias frazes. Debiutantė buvo priblokšta, kai spektaklio metu išvydo neįprastai pakeltą duobėje orkestrą, mat pakylėjus didžiulį simfoninį kolektyvą, jis suskamba dar galingiau.

„Dėl streso išgaravo ir dirigento pageidavimai. „Salomėja“ visai trupei buvo tikra premjera. Laimė, kad sufleris idealiai rodė įstojimus, padėjo suprasti dirigento mostus, tad nuskriausti nesijautėme. Didžiuosiuose teatruose sufleris kartais būna vos ne reikšmingesnis už dirigentą“, – dalijosi prisiminimais solistė.

Vidai daug padėjo ir jos ankstesnė patirtis. Savo pirmąją Salomėją ji sukūrė šių metų pradžioje Melburno „Victorian Opera“ scenoje, Australijoje. Spektaklis buvo pripažintas vienu įspūdingiausių per visą šios kompanijos istoriją, o lietuvę kritikai išgyrė už gražų, lankstų balsą, puikią aktorystę ir šokį. „Classic Melbourne“ ją netgi pavadino „geriausia Salomėja, kokią teko girdėti“.

Nepaisant gana liberalių antipandeminių taisyklių, „Salomėjos“ spektakliai Vienos operoje, anot Vidos, praėjo sklandžiai. Jų metu žiūrovams netgi buvo leidžiama nusiimti kaukes. Tik pasibaigus spektakliui, apsauginiai vėl liepdavo jas užsidėti, sukeldami salėje sumaištį.

Teatruose tvyro nežinia

„Kai kurie mano kolegos nedainavo scenoje nuo kovo mėnesio. Man pasisekė, nors daug svarbių projektų ir žlugo“, – pripažino V.Miknevičiūtė.

Šiuo metu solistė turėjo dainuoti Richardo Wagnerio operoje „Meisterzingeriai“ Prahoje, bet čekai anksčiau už kitas Europos šalis atšaukė visus kultūros renginius.

Kitą svarbią Vidai premjerą – R.Strausso operą „Moteris be šešėlio“ – Berlyno valstybinė opera „Unter den Linden“ dėl pandemijos sumanė pakeisti į mažesnę, tad solistei netikėtai teko mokytis naują pagrindinę Elzos partiją R.Wagnerio „Lohengrine“.

Šį spektaklį pakviesta režisuoti katalonų garsenybė Calixto Bieito, pirmosiose jo premjerose gruodį turėtų dainuoti pasaulinės žvaigždės Sonja Jončeva ir Robertas Alagna, o Vida pasirodytų antrosios serijos spektakliuose sausį.

Tačiau repeticijos jau turi prasidėti, o Vokietijoje lapkričio mėnesį uždrausta kultūrinė veikla. „Mano darbas gali nueiti perniek. Teatruose tvyro visiškas chaosas ir nežinia“, – neslėpė liūdesio solistė.

Sugrįžimo į Berlyno sceną ji nekantriai laukė. Būtent nuo debiuto „Unter den Linden“ teatre prieš pusantrų metų V.Miknevičiūtei pasipylė viliojantys pasiūlymai svarbiose Europos scenose. Tada, dainuodama R.Strausso „Elektroje“ pagrindinės herojės seserį, ji daug kam tapo atradimu. Lietuvės scenos partneriai buvo pasaulinės operos žvaigždės Waltraut Meyer, Rene Pape, Ricarda Merbeth, spektaklius dirigavo Danielis Barenboimas.

Dar šiemet numatytas V.Miknevičiūtės pasirodymas ir Kauno filharmonijoje, o sausio 13-ąją – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tačiau planuoti šiais laikais – beviltiškas užsiėmimas.

Europa paniro į kultūros letargą

Austrija nuo šios savaitės mėnesiui uždraudė kultūros renginius. Vienos opera uždaryta, kaip ir kiti šalies teatrai bei kino salės. Tačiau spektaklius galima žiūrėti kiekvieną vakarą interneto platformoje play.wiener-staatsoper.at. Patekti į viešąsias vietas bei viešąjį transportą Autrijoje leidžiama tik išskirtiniais atvejais. Draudžiama apgyvendinti turistus. Menininkų pasirodymai toliau gali vykti be publikos. Tebeveikia parkai, bibliotekos, muziejai ir zoologijos sodai.

Italija nuo praėjusios savaitės uždarė visas kultūros įstaigas mažiausiai iki lapkričio 14 d. Atšaukta ir tradicinė „La Scala“ sezono pradžios premjera gruodžio 7-ąją. Dirigentas R,Muti atviru laišku kreipėsi į šalies premjerą G.Conte ragindamas atšaukti grėsmingą sprendimą, nes „proto ir dvasios skurdinimas yra pavojingas žmonių fizinei sveikatai“. Maestro laiške apeliavo ir į be darbo likusių menininkų negandas bei puikius jų įgūdžius apsisaugoti nuo infekcijos. Tačiau G.Conti tepažadėjo nukentėjusiems paramą. Jau kitą dieną R.Muti vadovaujamam L.Cherubini jaunimo orkestrui buvo pervesta beveik keturiskart didesnė už įprastą subsidija.

Kultūros gyvenimas lapkritį įšaldytas Vokietijoje ir Prancūzijoje, meno įstaigos uždaromos Ispanijoje, Belgijoje, Anglijoje, Šveicarijoje, kitose Europos šalyse.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.