Ir štai su džiaugsmu galima tarti – dabar! Jau šį sekmadienį, kovo 21 d., J. S. Bacho gimtadienio proga vyks šio koncerto transliacija internetu.
Daug metų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis, bet Lietuvos nepamirštantis Andrius Žlabys sako sunkiai įsivaizduojantis savo gyvenimą be J. S. Bacho muzikos ir neretai yra vadinamas Bacho muzikos filosofu. Ypatingu pianisto santykiu su Bachu ne sykį turėjome progų įsitikinti, klausydami jo rečitalių Lietuvoje.
Apie šio pianisto interpretuojamą Bachą „The Philadelphia Inquirer“ rašė: „Seniai pažįstami mažoriniai arpeggio, kuriais prasideda „Gerai temperuoto klavyro“ pirmasis tomas, iš po Žlabio pirštų sruveno taip įtaigiai, jog regėjosi, kad pianistas – tai persikūnijęs Bachas...“
2020 m. rudenį Lietuvoje viešėjęs ir prieš pat karantiną įsimintiną rečitalį Lietuvos nacionalinės filharmonijos publikai spėjęs dovanoti A. Žlabys interpretavo baroko genijaus „Angliškas siuitas“ klavyrui, BWV 806–811.
Iki šių dienų Bacho kūrybos tyrinėtojai neturi vieningos nuomonės, kada ir kur sukurtos „Angliškos siuitos“: skirtinguose šaltiniuose rašoma, kad tai įvyko tarp 1713 ir 1720 m. Veimare arba Kėtene. Veimare Bachas buvo hercogo Vilhelmo Ernsto dvaro vargonininku ir muzikantu, pagrindinės Bacho pareigos buvo vargonavimas Veimaro dvaro bažnyčioje, todėl tuo laikotarpiu dienos šviesą išvydo dauguma jo kūrinių vargonams.
1717 m. į Kėteną persikėlusiam Bachui buvo pasiūlytos dvaro kapelmeisterio pareigos. Jaunas kunigaikštis Leopoldas mylėjo ir suprato muziką (anot Bacho), grojo keliais instrumentais, jo dvare šurmuliavo nepaprastai gyvas muzikinis gyvenimas. Kėtene Bachas parašė didumą kūrinių klavyrui.
Klavyriniuose kūriniuose, kurie (priešingai nei kūriniai vargonams) nebuvo susieti su vietine vokiška tradicija ar liturgija, išryškėjo tarptautiniai Bacho stiliaus bruožai – jis pasitelkė rafinuotai išdailintą prancūzišką bei itališką klavesino muzikos stilių.
Šešios „Angliškos“, šešios „Prancūziškos“ siuitos ir šešios partitos iš pradžių buvo išleistos atskirai, o 1731 m. sudėtos į „Klavyrinių pratimų“ (Clavierübung) I dalį. Angliškomis ir prancūziškomis siuitas pavadino ne Bachas, ir šie pavadinimai nėra tikslūs, neatspindi siuitų turinio: jose jaučiama visų minėtų stilių dermė. Kiekviena siuita susideda iš keturių įprastų šokių: alemandos, kurantės, sarabandos ir žigos su trumpomis papildomomis dalimis.
Visos „Angliškos“ siuitos pradedamos preliudu – juose labai aiškiai matyti, kaip meistriškai Bachas pritaikė klavyrui itališko ansamblinio muzikavimo principus. Šokiai „Angliškose“ siuitose stilizuoti prancūziška dvasia – tai rafinuota melizmatika, dublių, alternatyvių burė, gavotų ir paspjė gausumas, pagaliau čia aptinkamos tik prancūziškos kurantės.
Kaip šias siuitas interpretuoja A. Žlabys? Taip, kad visiškai panardina į baroko genijaus muziką. „Lietuvių pianistas A. Žlabys, grodamas nuostabiu garsu, nepaprastai profesionaliai, nepriekaištinga artikuliacija, savo neišsenkančia muzikinių niuansų palete, visiškai atskleidžia Bacho kūrybos pilnatvę.“ („La Nación“, Buenos Airės, Argentina)
Andriaus Žlabio koncerto „Angliškos siuitos“ įrašo transliacija vyks kovo 21 d., sekmadienį, 19 val. internetu www.nationalphilharmonic.tv, Filharmonijos ir Skaitmeninės koncertų salės Facebook paskyrose, „YouTube“ kanalu (adresas – Lietuvos nacionalinė filharmonija).
